Projekto „Birštonas – Lietuvai. Mes esame“ pabaigtuvės su profesoriumi Liudu Mažyliu
Gruodžio 13-osios vakarą Birštono kurhauze vyko projekto „Birštonas – Lietuvai. Mes esame“ baigiamasis renginys-susitikimas su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Liudu Mažyliu, radusiu Vasario 16-osios aktą. Taip pat vyko ir piešinių parodos „Kaip Lietuva atrodys po 100 metų“ pristatymas.
Mažieji dailininkai piešė ateities Lietuvą
Lapkričio mėnesį jaunieji birštoniečiai – ne tik meno mokyklos dailininkai, bet ir gimnazijos mokiniai – aktyviai dalyvavo šiame piešinių konkurse. Iš viso konkursui buvo pateikti 77 piešiniai, o kurorto bendruomenės valdyba atrinko 21 piešinį, kuris labiausiai atitiko temą.
Kurhauze vykusiame renginyje apie piešinių konkursą kalbėjo meno mokyklos dailės skyriaus vedėjas mokytojas Remigijus Janušaitis ir dailės mokytoja Eglė Janušaitienė. Pasak R. Janušaičio, vaikų piešiniuose nurodomas svarbiausias objektas, kuris Birštone bus ir po 100 metų, tai – picerija… E. Janušaitienė pažymėjo, kad pats kūrybos procesas buvo labai įdomus, nes vaikai kūrė istorijas, iliustravo savo mintis. „Kai bus labai užteršta gamta, tai tokie svarbūs vaikams objektai kaip biblioteka ir mokykla atsidurs kosmose. Kitame piešinyje galima pamatyti užterštos gamtos rezultatą – gandrą mutantą. O dar vienas dailininkas nupiešė tai, kas buvo šią vasarą – daug lietaus, dėl kurio Lietuva tapo labai gražia žalia sala, aplink kurią plaukioja laivai… Kilo mintis netgi išleisti vaikų piešinių knygelę „Lietuva po 100 metų Birštono vaikų akimis“, – sakė E. Janušaitienė.
Visiems dalyvavusiems vaikams įteiktos dovanėlės-atmintukai, o tiems, kurie geriausiai atspindėjo konkurso temą, – padėkos raštai bei prof. L. Mažylio pasirašyta Vasario 16-osios akto kopija, kurią įteikė pats profesorius, prieš tai pasidžiaugęs vaikų išradingumu ir kūrybingumu.
Padėkas ir Nepriklausomybės akto kopijas gavo konkursą padėję organizuoti Birštono meno mokyklos mokytojai: Laima Petraškienė, Eglė ir Remigijus Janušaičiai, Rasa Mekionienė. Gimnazijos moksleivius paskatino mokytojos Laima Kučiauskienė ir Virginija Urbonavičienė.
Birštono meno mokyklos mokytoja L. Petraškienė padėkojo projekto vykdytojams už pakvietimą bei bendravimą dalyvaujant šiame projekte.
Prof. Liudas Mažylis apie paieškas Vokietijos archyvuose
Antroje renginio dalyje pasiklausyti prof. L. Mažylio pasakojimo apie Nepriklausomybės akto paieškas Vokietijos archyvuose atėjo ir daugiau birštoniečių. Ranka rašytą nutarimą dėl Nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais galėjo pamatyti visi, taip pat išgirsti ir visą priešistorę bei istorinius įvykius, atvedusius iki Nepriklausomybės paskelbimo prieš 100 metų.
Birštono bendruomenės pirmininkė Alina Jaskūnienė paminėjo, kad šis renginys yra vienas iš pirmųjų, skirtų Lietuvos nepriklausomybės 100-osioms metinėms paminėti, prie kurio finansavimo prisidėjo visos Birštono visuomeninės organizacijos.
21-uoju, pasirašiusiu po Nepriklausomybės aktu, kaip šmaikštavo profesorius L. Mažylis, gali būti ir jis pats. Kaip? Nagi apačioje ranka prirašė…
Alina Jaskūnienė pristatydama garbų svečią paminėjo, kad jis tapo tautos didvyriu, kai Berlyno archyvuose surado Vasario 16-osios akto originalą.
Pats prof. L. Mažylis sakė, kad jis nėra istorikas, nors šiuo metu jam tenka daugiau domėtis lietuvių tautos istorija. Profesorius prisimena, kad vaikystėje pirmoji jo aistra buvo muzika – L. Mažylis nuo pirmos klasės mokėsi muzikos mokykloje, o būdamas septintokas susidomėjo chemija ir nuo tada net du dešimtmečius paskyrė šios srities tyrinėjimams. Tačiau vėliau jo, kaip mokslininko, gyvenime vyko radikalus pasikeitimas, nes chemiją pakeitė dalyvavimas savivaldos lygmens politikoje, einant deputato pareigas miesto taryboje, o dar vėliau – domėjimasis Lietuvos istorija. Profesorius dar renka pašto ženklus ir yra didelis Lietuvos krepšinio klubo „Žalgiris“ fanas.
Kalbėdamas apie įvykius, kurie buvo prieš 100 metų, profesorius paminėjo, kad jie klostėsi ne tik Lietuvoje, bet buvo išbarstyti po visą pasaulį. Vyko svarbūs Lietuvos politikų susitikimai Stokholme, Berlyne, Berne. „Vasario 16-osios akte užrašyti žodžiai galios ir dar po 100 metų, nes šie žodžiai yra svarbūs“, – sakė L. Mažylis, ilgiau apsistodamas ties tuo istorijos tarpsniu, kuriame susidarė prielaidos siekti Lietuvos valstybės nepriklausomybės.
Profesorius sakė, kad ir mintis, jog Lietuvos nepriklausomybės akto originalas gali būti Vokietijoje, kilo dėl to, kad tuo metu Vokietija kūrė planus, kaip tvirčiau prie savęs pririšti Lietuvą. Tuo tikslu Vilniuje netgi buvo surengta konferencija. 1917 metais nuo rugsėjo 18–22 d. konferencijos rezoliucijos iki 1918 metų vasario 16-osios visi klausimai buvo derinami su Vokietija. Pats pirmas 1917 metų rugsėjo 23 d. konferencijos dokumentas – kreipimasis į Bavarijos princą Leopoldą.
Norėdamas tuo įsitikinti, prof. L. Mažylis kreipėsi į Vokietijos valstybės archyvą su klausimu, ar būtų galima pradėti paieškas, ir sako, kad buvo maloniai nustebintas, kai ši įstaiga sutiko.
Iš tiesų buvo neapsakomas džiaugsmas, kai po neilgų paieškų buvo galų gale rastas šis dokumentas. Tai lyg ir dovana Lietuvai šimtmečio proga.
Prof. L. Mažylis daug pasakojo apie tai, kas vyko iki priimant Nepriklausomybės aktą, dėl ko derėjosi ir kalbėjosi tuometiniai politikai, gerbiami ir išsilavinę mūsų šalies atstovai. Profesorius paminėjo ir daug istorinių smulkmenų, kurios tuomet neatrodė tokios svarbios, bet dabar padėjo rasti teisingą kryptį ieškant Akto originalo.
Kalbėdamas apie Vasario 16-osios akto ateitį, VDU profesorius sakė, kad politikų ir diplomatų lauks didžiulis darbas, jei vieną dieną bus norima šį dokumentą iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politinio archyvo pargabenti į Lietuvą. Pasak profesoriaus, reikia siekti, kad pats Akto originalas pabuvotų daugelyje Lietuvos vietų, nes jis yra brangus kiekvienam Lietuvos piliečiui.
Vakaro pabaigoje Birštono savivaldybės merės pavaduotojas, Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys ir Birštono kurorto bendruomenės pirmininkė Alina Jaskūnienė padėkojo visoms nevyriausybinėms organizacijoms, krašto bendruomenėms už aktyvų bendradarbiavimą organizuojant projektą „Birštonas – Lietuvai. Mes esame“ ir įteikė dar spaustuvės dažais kvepiančius informacinius lankstinukus ir skrajutes.
Projektas „Birštonas – Lietuvai. Mes esame“ skirtas Lietuvos valstybės šimtmečio atkūrimo sukakčiai įamžinti, bendruomeniškumui stiprinti, darnioms gamtai ir visuomenei iniciatyvoms skatinti. Projektą organizavo Birštono kurorto bendruomenė kartu su Birštono vienkiemio, Matiešionių krašto, Siponių bendruomenėmis, Nemajūnų bendruomenės santalka ir visomis Birštono savivaldybės visuomeninėmis organizacijomis. Projektas parengtas vadovaujantis Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ Birštono savivaldybėje aprašu. Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.