home Politika Kartų kova persikėlė ir į partijas?

Kartų kova persikėlė ir į partijas?

Po 2016 metų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą eilinį sykį kardinaliai pasikeitė ne tik dominuojančios politinės jėgos, bet ir daug veidų LR Seimo koridoriuose.

 

Į LR Seimą su griausmu įžengę dideles permainas žadėję valstiečiai tikrai savo pažadus išpildė – valdžios aparato pertvarkos ne tik sujudino nusistovėjusius vyriausybės kėdžių vandenis, bet ir daugelį tūkstančių valstybės tarnautojų pastatė į gana nestabilią poziciją. Drąsiai galima teigti, kad kai kurios neprognozuojamos reformos „šiltų vietų“ įvaizdį gerokai sumenkino. Dauguma ramiai miegojusių valdininkų šiandien sėdi suglaudę ausis, tikėdamiesi, kad pertvarkų garvežys jų nepervažiuos.

 

Nors pagrindinis rinkimų naktį vykstantis „šaškių dėliojimas“ dažniausiai vainikuojamas stabilia, iki kadencijos galo per daug nesidraskančia valdančiąja koalicija, po praėjusių metų rinkimų sudaryta per siūles braškanti sąjunga pažėrė dar daugiau chaoso į politinį pasaulį. Nelygioje kovoje su sunkiai prognozuojamu ateities populiariosios politikos modeliu krito beveik visos partijos. Tos, kurios galbūt būtų radusios teisingą modelį arba bent jau sėkmingai, vadovaudamosi tuščia retorika ir nepriimdamos jokios masinės naudos ar nenaudos atnešančių sprendimų, tyliai praplaukusios kadencijos dominančių šešėlyje, buvo pakirstos teisėsaugos. Ir tai vėlgi galima traktuoti skirtingai – arba sėkmingų pokyčių pradžia, arba susidorojimas su oponentais.

 

Ne tokius jau gilius naujosios Lietuvos istorijos puslapiuose aprašytus laikus skaičiuojančias partijas taip pat palietė naujas maras – maksimalų populiarumą tarp rinkėjų pelniusi, nė su vienu politiniu bloku nieko bendra neturinti politinė partija. Pesimistiškai prognozuojami rinkimų rezultatai bei faktiniai rezultatai daugumą partijų privertė stipriai persitvarkyti. Keitėsi veidai, keitėsi ir vadai.

 

Pokyčiai pareikalavo ir vieno iš drastiškiausių įvykių nepriklausomos Lietuvos politikos istorijoje, kai iš valdančioje daugumoje esančios frakcijos partijos pasitraukė didelis būrys Seimo narių. Nuo rinkimų nebuvo praėję nė metai. Keisčiausia, jog dažniausiai pagrindiniu partijų galios, valdžios, populiarumo (na, ir žinoma, legendomis apipintos finansinės naudos) simboliu laikomus populiariausius (kurie, net krizės akivaizdoje surinko daugiau rinkėjų balsų nei kiti kolegos) partijos bei LR Seimo narius pati partija nusprendė pašalinti iš savo gretų.

 

Visų šitų įvykių epicentre atsidūrė ir Prienų–Birštono rinkiminėje vienmandatėje apygardoje išrinktas LR Seimo narys Andrius Palionis bei Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse lyderiaujanti Socialdemokratų partija. Bandydami suprasti, ko galima tikėtis Nemuno kilpų krašto politiniame gyvenime uždavėme kelis klausimus pačiam A. Palioniui.

 

 

Nuo socialdemokratų frakcijos skilimo ir dalies jų pasitraukimo iš pačios Socialdemokratų partijos praėjo jau nemažai laiko. Ar jau galima sakyti, kad prieš pat rudens sesiją LR Seime įsivyravusi krizė stabilizavosi ir artimiausiu momentu bent jau valdančioji koalicija išlaikys savo vientisumą?  

 

Politika – kompromisų menas. Deja, akivaizdu, kad kai kurie jaunosios socialdemokratų kartos atstovai sunkiai mokosi vertinti situaciją visos valstybės mastu ir labiau rūpinasi asmeninėmis ambicijomis. Būtent asmeninės ambicijos ir nesugebėjimas įvertinti kitų partijos narių atlikto darbo paskatino iš LSDP pasitraukti partijos mohikanus, asmenybes, protus ir patirtis. Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos nariai savo sprendimu likti koalicijoje ištraukė visą valstybę iš priešlaikinių Seimo rinkimų, iš nestabilumo. Kas to siekė ir kam tai būtų buvę naudinga, spręsti gali kiekvienas Lietuvos žmogus. Reikėtų įvertinti svarbiausius mūsų valstybei momentus, kurių pavyko išvengti politikos „sunkiasvoriams“ sutikus geriau pasitraukti iš partijos, o ne atidaryti duris valdančiųjų griūčiai, arba išėjus į opoziciją oponuoti savo pačių sudarytai programai. Primenu, kad būtent kairieji savo programoje yra užsibrėžę mažinti skurdą. Pasilikę koalicijoje su LVŽS – tęsiame kairiosios politikos programą, kurią LSDP taryboje įsipareigojo vykdyti visi LSDP frakcijos Seime nariai. Tuo tarpu išėję iš koalicijos šios programos įgyvendinimui būtume pasakę ne! Kol kas stabilumą pavyko pasiekti ir tuo galime didžiuotis.

 

Pradėkime nuo ištakų. Po nepopuliarių naujojo LR Seimo reformų ypač pakilo nepasitenkinimas „valstiečiais“, nors, keistas atsitiktinumas, jų populiarumas dėl to nesumenko. Ko gero, vieninteliai, kas sureagavo ypač jautriai, buvo būtent jūsų buvę bendrapartiečiai – socialdemokratai. Gal galėtumėte pasakyti, ar mintis, jog laikas atsisakyti „valstiečių“ draugijos, pirmiausia kilo partijos „viršuje“, ar atsirado po visų, pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos palaikančiųjų partiečių prašymų ir pasiūlymų?

 

Į šį klausimą iš dalies jau ir atsakiau. Priešlaikiniai Seimo rinkimai buvo vienas iš naujai išrinkto LSDP lyderio tikslų. Galbūt ieškota ir priežasčių, kodėl būtina greičiau palikti valdančiąją koaliciją. Nepopuliarūs ar visuomenės prieštaringą reakciją sukėlę valdančiųjų sprendimai buvo geras momentas pasinaudoti proga ir priimti sprendimą palikti valdančiąją koaliciją. Priešlaikiniai Seimo rinkimai pirmiausiai pačiam G. Paluckui būtų atvėrę tiesų kelią į Seimą, ko jis labiausiai ir siekė neidamas į jokias diskusijas su jo sprendimo nepriėmusiais Seimo frakcijos „atskilėliais”.

Mano nuomone, pasitraukimas į opoziciją – tai strategija, suteikianti galimybę lengviau populistiškai rėkauti ir ruoštis rinkimams. Tuo tarpu dirbti valdančiojoje daugumoje ir siekti žmonėms reikalingų sprendimų kur kas sudėtingiau. Tačiau dabartinė mūsų frakcija Seime tęsia savo įsipareigojimus mus rinkusiems Lietuvos žmonėms.

Jeigu žvelgsime retrospektyviai, tai naujasis LSDP lyderis G. Paluckas net nesugebėjo aiškiai išdėstyti priežasties, kodėl reikėtų palikti valdančiuosius. Teko išklausyti daugelio LSDP skyrių narių ir partijos pirmininkų nuomones, kaip buvo vykdoma G. Palucko inicijuota skyrių apklausa, kokios strategijos ir priemonės naudojamos. Tai, ką G. Paluckas kalba apie nuo LSDP atskilusius Seimo frakcijos narius, vertėtų prisitaikyti sau pačiam. Pirmininko pareiškime ir paaiškėjo bekompromisis valdžios siekimas šalinti iš kelio visas kliūtis ir neatsižvelgti į pasekmes.

 

Kodėl išsiskyrė LR Seimo narių socialdemokratų ir partijos narių socialdemokratų nuomonė?

 

Į Lietuvos Seimą esu išrinktas jau antrą kadenciją, todėl puikiai žinau partiečių požiūrį į kolegas, dirbančius Seime. Kai kurie LSDP nariai labai paviršutiniškai mato Seime vykstančius procesus, todėl norintys iškreipti faktus gali daryti įtaką kitokios nuomonės formavimui tarp bendrapartiečių. Seimo frakcijos nariai savo nuomonę išsakė remdamiesi faktais, nes patys dalyvauja procesuose ir situaciją gali vertinti iš arti. Mūsų argumentai labai aiškūs: pasilikimas koalicijoje – galimybės tęsti pradėtus darbus išlaikymas, įsipareigojimų vykdymas mus rinkusiems Lietuvos žmonėms. Kartu išvengėme Vyriausybės griūties ir nestabilumo bei priešlaikinių rinkimų. Mano supratimu, LSDP lyderis siekė bičiuliams primesti savo nuomonę. Štai kodėl mintis apie apklausą pirmiausia buvo paleista į viešumą, iškart deklaruojant pasitraukimą iš koalicijos, o jau tik po to buvo atliekama ir apklausa.

 

Minėjote, jog valdančioji koalicija ir pats LR Seimas prieš rudens sesiją ir socialdemokratų skilimą išgyveno krizę, todėl galėjo visiškai sugriūti sudarytos partinės sutartys, o valstybės valdymas pasinerti į sąstingį. Kas, Jūsų nuomone, galėjo paskatinti tokią situaciją? Gal nuo pat rinkimų sudarytos ideologiškai skirtingų partijų sutartys, kurios ir negalėjo ilgai egzistuoti, gal dar kas nors, ko nepastebėjo visuomenė, o gal net specialiai tam tikrų interesų grupių sukeltos partinės permainos?

 

                          Su „valstiečiais“ sudaryta koalicijos sutartis nebuvo tokia jau netikėta. Akivaizdu, kad yra dalykų, kurie ideologiškai sutampa, arba nėra tokio didelio skirtumo kaip tarp socialdemokratų ir konservatorių. Reikia suprasti, kad labai dažnai politika veikia švytuoklės principu – po socialdemokratų valdymo laikotarpio į valdžią tikėjosi grįžti konservatoriai. Didžiausias smūgis konservatoriams buvo tai, kad rinkimai į valdžią atvedė visiškai naują žmonių daugumą. Taigi ši Vyriausybė ir dauguma Seime tapo rakštis tiems patiems konservatoriams, todėl ir išnaudojama bet kokia galimybė sukelti destrukciją. Susidariusia situacija pasinaudoja ir pavieniai asmenys, siekiantys asmeninių ambicijų. Apie tai i anksčiau jau esu minėjęs.

 

Ar galima teigti, jog drastiškas Jūsų bei kelių kolegų pasitraukimas iš Socialdemokratų partijos ir politinės ateities pastatymas į didelę riziką, o žengus šį žingsnį, gal ir išvis ją baigiantis, išsaugojo LR Seimo stabilumą? Ar manote, kad valdančioji koalicija nesikeis iki pat kadencijos pabaigos?

 

Akivaizdu, kad kartais reikia ir drastiškų, ir labai nepopuliarių sprendimų. Pasitvirtino ir dar vienas faktas: keletas, valstybiškai ir plačiai politiškai mąstančių, asmenybių priėmė LSDP nepalankų, bet Lietuvos žmonėms teisingą sprendimą. Šis faktas svarbiausias. Dėl koalicijos stabilumo iki kadencijos pabaigos – nesu nei pranašas, nei astrologas. Esu dirbantis žmogus ir tikiu, kad tik darbu galima įgyvendinti tikslus ir programas.

 

LR Seimo rinkimams ruoštis reikia visada. Netgi po rinkimų nakties. Ar jau turite apčiuopiamų planų kitos LR Seimo kadencijos narių rinkimams? 

 

Sakyčiau, kad atsakinėti į šį klausimą dar kiek ankstoka. Šiuo metu svarbiausia įgyvendinti Lietuvos žmonėms duotus pažadus. Pats pasiruošimas rinkimams priklausys ir nuo tolimesnių mūsų planų įgyvendinimo. Kalbu apie naujos politinės jėgos suformavimą.

 

Dalyvavote Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose. Nors daugelis kandidatų atsargiai savo bendrapartiečiams rodė skaičius ir žadėjo tik smulkias permainas, vienas iš kandidatų iš karto išsiskyrė savo charizma, dideliais pažadais ir grasinimais didelėmis reformomis. Žinoma, tai lengva atpažinti kaip populistinį politikos modelį. Politinių partijų jaunimas dažnai yra labai aktyvus, veržlus ir kartu, neturėdamas įvairiapusės vadybinės patirties, politiškai nesubrendęs. Tačiau aktyvumas, patrauklumas ir pažadai dažnai suvilioja. Kaip manote, ar artimiausiu metu Socialdemokratų partijos narių simpatijos nepamatuotam proveržiui, o ne lėtam, nors ir erzinančiam, slinkimui į priekį, neatves Socialdemokratų partijos į saulėlydį?

 

Proveržis pats savaime nėra neigiamas dalykas, svarbu, kaip to proveržio siekiama, koks yra galutinis tikslas. Jeigu į faktą žiūrėsime iš dabartinės situacijos, tai ar galima ankstesnės partijos vadovybės pašalinimą vadinti proveržiu? Prievarta išprašyti iš partijos tą pačią LSDP kūrusius žmones, o į jų vietą pasodinti savus, jaunus – tai tikrai dar nėra proveržis. Kai perskaičiau naująjį LSDP manifestą, susidariau nuomonę, kad partija ne tik nepasiekė jokio proveržio, bet netgi žengė vieną žingsnį atgal. Tiksliau pasakius – į kairįjį radikalizmą. O tai ilgainiui gali privesti prie susinaikinimo. 

 

Gali būti, kad kituose rinkimuose atsiras nauja partija nauju pavadinimu, tačiau su jau matytais veidais. Tačiau Lietuvos politiniame gyvenime naujos, nuo didesnių partijų atskilusios partijos įprastai ilgai netveria ir nublanksta tų pačių didžiųjų partijų arba pasikeitusios dominantės šešėlyje. Ar manote, kad nuo senosios Socialdemokratų partijos atskilę politikai turės daugiau galimybių ir populiarumo?

 

              Viskas priklausys nuo to, ką sukurta naujoji partija pasiūlys visuomenei. Aš manau, mes galime pasiūlyti tai, ko žmonėms reikia: socialinį teisingumą visiems valstybės piliečiams, socialiai atsakingą rinką, kurioje būtų sudarytos sąlygos žmogui daugiau uždirbti. Kartu mes raginame padėti socialiai pažeidžiamiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, kokiam socialiniam sluoksniui ar grupei jie priklauso. Kuriame naują partiją ne todėl, kad atsirado atskilusių politikų. Akivaizdu, kad galėjome pasirinkti kitokią, kad ir politinio judėjimo formą, tačiau matome, kad nauja partija tapo reikalinga, kai prie LSDP vairo stojo radikaliosios kairės atstovas, skelbiantis apie klasių kovą.

              G. Paluckas tiek savo, LSDP pirmininko, rinkiminės kampanijos metu, tiek dabar, vadovaudamas partijai, akcentuoja kairiąją darbotvarkę, kairiąją politiką (ne socialdemokratinę, o tai nėra vienas ir tas pat). Kryptį į radikaliąją kairę dar labiau išryškino jau paskelbtas manifestas „Už teisingą, klestinčią ir jungiančią Lietuvą“, kuris sulaukė ne tik politologų, bet ir partijos bičiulių kritikos. Kolegos pastebi, kad nemažai Manifesto idėjų ir nuostatų prieštarauja LSDP programai „Saugi, solidari ir teisinga Lietuva“. Manifestą neišvengiamai teks keisti arba ignoruoti LSDP programą. Tuo tarpu mes laikomės nuosaikiųjų socialdemokratų požiūrio, kad šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje nėra antagonistinių klasių, nes skirtumai tarp atskirų socialinių sluoksnių gerokai pasikeitė dėl pažangos. Šiuo metu greta darbo vietos ir pajamų šaltinio vis didesnę reikšmę įgauna socialiniai ryšiai, išsilavinimas, darni aplinka ir ypač socialinis teisingumas. Manome, kad įgyvendinti socialdemokratines programas galima tik esant valdžioje.

 

Artėja didžiausios ir gražiausios metų šventės Kalėdos ir Naujieji metai. Ko palinkėtumėte skaitytojams ir kartu savo rinkėjams?

 

Artėjančių švenčių proga visiems žmonėms linkiu stiprios sveikatos. Ji yra viso žmogaus gyvenimo gėrio palydovė. Svarbu ir tai, kad tiek darbuose, tiek šventėse kiekvienas žmogus jaustųsi reikalingas, laukiamas, gerbiamas ir mylimas. Daiktai ir visos materialios vertybės nublanksta, kai nėra su kuo jomis dalintis. Palinkėsiu švenčių dvasią pajusti šalia esančiame žmoguje, paprastoje kasdienoje, atjautoje, gera linkinčioje šypsenoje. Tesotina žmones ir informacija „Naujojo Gėlupio“ puslapiuose, ir spausdinta gimtoji kalba, kuri padeda palaikyti žmogiškąjį ryšį su visa Prienų, Birštono ir Lietuvos žmonių bendruomene. Darnos, dosnumo ir santarvės šilčiausių ir laukiamiausių švenčių proga, gerbiami kraštiečiai!