Eglutės vėl džiaugsmu namuos pražydo

Eglutės vėl džiaugsmu namuos pražydo.

Meduoliais kvepia, traška židinio ugnis.

Visi susėdę jaukiai laukia svečio…

Kūtelėj tyliai gyvuliai kalbėsis iki ryto.

Kalėdinė žvaigždė užgimus kūdikiui sušvis.

Laiko ratu pateksime į metų pradžią.

Skambės vaikų giesmė tokia tyra,

Visi skubės dalintis gerumu ir meile,

Trumpam pamiršime skriaudas.

Gėrėsimės, kaip tyliai snaigės krinta

Priglausime paklydusį nakty keleivį,

Kurį šviesa languos pas mus atves …

Namuos skambės juokai, gražios istorijos,

Dalinsimės vėl duona ir raudonu vynu.

Išbursim ateitį vieni kitiems…

Žiema už lango stūgaus vėjo oratorijas:

Su ja juk niekas gerumu nesidalino…

Ir bers snaiges į mūsų kiemą….

Eglutės vėl džiaugsmu namuos pražydo…

****

Aš nepuošiu eglutės Kalėdoms,

Tik ant stalo uždegsiu žvakes

Ir pamerksiu į vazą šakelę spygliuotą.

Į namus mano vedančios pėdos

Gal šį vakarą svečią parves…

Bus vėl gera dalintis ir tyliai svajoti…

Aš nepuošiu eglutės Kalėdoms,

Danguje suskaičiuosiu žvaigždes.

Galbūt rasiu ir tau kažkada dovanotą.

Pasiklys mus lydėjusios bėdos.

Savo meilę kažkas gal atras…

O kažkas gal vėl liks suviliotas…

Mes nepuošim eglutės…

 

Asta Ferevičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close