Gruodžio 21 d. – 10 metų be sienų

Penkių šalių susitarimas panaikinti sienų kontrolę ilgainiui išaugo į tai, ką šiandien vadiname Šengeno erdve. Šengeno susitarimas pavadintas Liuksemburgo miestelio, kuriame jis buvo pasirašytas, vardu. Šį susitarimą 1985 m. birželio 14 d. pasirašė Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika. Jame numatyta laipsniškai panaikinti tikrinimą kertant bendras sienas.

 

1990 m. priimta konvencija apie Šengeno susitarimo įgyvendinimą, kuria sugriežtintas tikrinimas kertant išorės sienas, apibrėžtos vienodų vizų išdavimo procedūros, nustatyta Šengeno informacinė sistema (SIS), sustiprintas policijos bendradarbiavimas prie vidaus sienų ir patobulinta kova su prekyba narkotikais. 1995 m. kovo mėn. konvencijai įsigaliojus, kontrolė panaikinta kertant minėtų penkių šalių, taip pat Ispanijos bei Portugalijos vidaus sienas (Ispanija ir Portugalija susitarimą pasirašė 1991 m. birželio mėn.).

 

Vėliau prie šių septynių valstybių prisijungė dauguma kitų ES šalių bei keletas Sąjungai nepriklausančių valstybių (žr. priedą nr. 1). Lietuva prie Šengeno erdvės prisijungė 2007 m. gruodžio 21 d. kartu su dar 8 ES valstybėmis (Latvija, Čekija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Vengrija, Slovėnija). Tą dieną buvo panaikinta šių 9 valstybių Šengeno erdvės vidaus sausumos sienų, o 2008 metų kovo 30 d. – oro sienų kontrolė.

 

Šiuo metu Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės, kurių teritorijoje gyvena apie 400 mln. gyventojų. Visi šie gyventojai gali laisvai keliauti tarp Šengeno erdvės valstybių be vizos ir pasienio kontrolės. Visos Šengenui priklausančios šalys yra įsipareigojusios ginti bendrą išorės sieną pagal bendrai suderintus kriterijus.

 

Bendradarbiavimas Šengeno klausimais, pradėtas vyriausybių iniciatyva, dabar įtvirtintas ES teisės aktuose ir taisyklėse. Šengeno erdvės sukūrimas laikomas vienu didžiausių laimėjimų. Europa be vidaus sienų teikia didelę ekonominę naudą, o tai rodo, kokios didelės paramos sulaukia sėkmingas Šengeno projektas ir kokia milžiniška jo apčiuopiamų rezultatų nauda mūsų kasdieniam gyvenimui ir visuomenei.

 

Pastaraisiais metais ES institucijos ėmėsi stiprinti Šengeno valstybėse taikomas sienų saugumo taisykles dėl pasaulyje kylančių naujų grėsmių. Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujos sistemos, skirtos trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Šengeno erdvę ir išvykimo iš jos, diegimą. Savo ruožtu Europos Komisija (EK) pateikė siūlymą atnaujinti Šengeno kodekso taisykles.

 

Šengeno erdvės reikšmė ES piliečiams

 

Šiuo metu Šengeno erdvei priklauso 26 Europos šalys (iš jų – 22 ES valstybės): Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija, Suomija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Vengrija ir Vokietija, taip pat 4 ne ES valstybės: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija 

 

§ Šengeno valstybės Europoje jau įsteigė apie 50 dvišalių ir daugiašalių policijos bendradarbiavimo centrų ir subūrė daug bendrų policijos grupių.

§ Nors Šengeno erdvę juosia 42 673 km jūrų sienų ir 7 721 km sausumos sienų, Šengeno valstybės turi 1 bendrą išorės sieną, už kurią yra bendrai atsakingos.

 

Priklausymas erdvei be vidaus sienų kontrolės reiškia, kad šios šalys neatlieka tikrinimo prie vidaus sienų (t. y. sienų, skiriančių dvi Šengeno valstybes) ir vykdo suderintą bendros išorės sienos (t. y. sienų, skiriančių Šengeno valstybę ir Šengeno erdvei nepriklausančią valstybę) kontrolę, remdamosi aiškiai apibrėžtais kriterijais. Šioje erdvėje be vidaus sienų Šengeno valstybės nuolatos keičiasi informacija, siekdamos kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu.

 

§ Šengeno erdvėje užtikrinama galimybė nevaržomai keliauti 26 (iš jų – 22 ES valstybės narės, 4 – ne ES valstybės narės): valstybių, kuriose gyvena per 400 mln. gyventojų, teritorijoje.

§ Airija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija ir Rumunija – tai Šengeno erdvei nepriklausančios arba kol kas nepriklausančios ES valstybės narės.

ES valstybės Airija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija ir Rumunija nėra Šengeno narės. Skrydis iš vienos iš šių šalių į Šengeno valstybę prilyginamas skrydžiui iš trečiosios šalies, todėl sieną kertantys keleiviai turi būti tikrinami. Vis dėlto ES piliečiai turi teisę laisvai judėti keliaudami ES viduje, nepaisant to, ar jų šalis priklauso Šengeno erdvei. Atliekamas tik būtiniausias ES piliečių, atvykusių į Šengenui nepriklausančią ES valstybę narę, tikrinimas, t. y. pagal kelionės dokumentus (pasą ar asmens tapatybės kortelę) patikrinama jų tapatybė.

Šengeno erdvės teritorijoje gyvena per 400 mln. gyventojų, visi jie turi galimybę keliauti asmeniniais ar darbo reikalais be vizų ir asmens dokumentų patikros pasienyje. Tačiau tai nereiškia, kad judėjimas Šengeno erdvėje yra prilyginamas judėjimui vienoje valstybėje narėje be kelionės ar tapatybės dokumento. Galiojančią tapatybės kortelę ar pasą gyventojas privalo turėti. Be to, Šengeno šalių teisėsaugos institucijų atstovai, vadovaudamiesi nacionaliniais teisės aktais, turi teisę savo šalies teritorijoje patikrinti asmens tapatybę. ES piliečio teisė keliauti gali būti apribota tik viešosios tvarkos, visuomenės saugos ar visuomenės sveikatos sumetimais. Kasmet europiečiai Šengeno erdvėje vyksta į daugiau kaip 1,25 mlrd. tarpvalstybinių kelionių.

 

Trečiųjų šalių piliečiai Šengeno erdvėje

 

Prie Šengeno sutarties neprisijungusių trečiųjų šalių piliečiai gali atvykti ir judėti valstybių narių teritorijose ne daugiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, jei atvykdami tenkina visas Šengeno teisyne išvardintas sąlygas: turi galiojantį kelionės dokumentą; turi trumpalaikę vizą, jeigu tokios yra reikalaujama; gali paaiškinti kelionės tikslą; gali įrodyti, kad turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo metu ir grįžti į savo šalį; yra neįtraukti į Šengeno Informacinę sistemą (SIS) kaip nepageidaujami asmenys arba asmenys, keliantys grėsmę bet kurios Šengeno valstybės viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

 

Trečiosios šalies piliečiai, ketinantys būti ilgiau nei tris mėnesius, privalo gauti ilgalaikę (D kategorijos) nacionalinę šalies vizą arba leidimą gyventi. Nacionalinių vizų ir leidimų gyventi gavimo sąlygas nustato nacionaliniai teisės aktai. Airijos, Bulgarijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Kroatijos ir Rumunijos išduoti leidimai gyventi nesuteikia teisės atvykti be vizos, nes šios šalys netaiko Šengeno teisyno nuostatų.

 

Išimties atvejais asmenims, neatitinkantiems bendrųjų vizų išdavimo sąlygų, Šengeno valstybė narė gali išduoti tik toje šalyje galiojančią vizą. Tokie atvejai gali būti susiję su humanitarinėmis, nacionalinių interesų ar tarptautinių įsipareigojimų priežastimis.

 

§ 2014 m. ES pilietybės neturintiems keliautojams, vykusiems į Šengeno erdvę, išduota beveik 16 mln. Šengeno vizų.

§ Užsieniečiui norint keliauti po Šengeno erdvę, reikia tik vienos vizos

 

Šengeno susitarimo šalys taiko vienodą vizų išdavimo praktiką, atsižvelgdamos į viena kitos interesus, kelia vienodus reikalavimus pateikiamiems dokumentams, ima vienodą mokestį už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą. Todėl vienoje Šengeno valstybėje narėje išduota viza galioja ir kitose Šengeno valstybėse. Tai yra itin naudinga trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems aplankyti kelias Šengeno valstybes. Trečiųjų šalių piliečiai turi kreiptis į tos valstybės, į kurią ketina vykti, atstovybę. Jei ketinama vykti į kelias Šengeno valstybes, privalu kreiptis į tos valstybės, kuri yra pagrindinis arba pirmasis kelionės tikslas, atstovybę.

 

Nauji migracijos iššūkiai

 

2015 m. ES aplankė daugiau nei 50 milijonų piliečių iš trečiųjų šalių. Manoma, kad keliautojų, atvykstančių iš ne ES šalių, skaičius tik augs ir prognozuojama, kad 2025 m. jis pasieks 76 milijonus. Tuo pačiu metu Europa susiduria su didžiausiu pabėgelių atplūdžiu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos FRONTEX duomenimis, 2015 ir 2016 m. daugiau nei 2,3 milijono žmonių kirto ES sieną neteisėtai. Negana to, Europą 2015–2017 m. sudrebino teroristiniai išpuoliai. Visa tai reikalauja stiprinti ES valstybių išorės sienų saugumą ir užtikrinti teisingesnį prieglobsčio prašytojų naštos paskirstymą tarp ES šalių.

 

2016 m. vasarį Europos Vadovų Taryba (EVT) pripažino naujus iššūkius ir suteikė aiškius įgaliojimus suderintais veiksmais atkurti normalų Šengeno erdvės veikimą ir visapusiškai remti su sudėtingomis aplinkybėmis susiduriančias valstybes nares.

 

2016 m. kovo mėn. Europos Komisija pasiūlė veiksmų planą ES išorės sienų kontrolei stiprinti ir prieglobsčio sistemos veikimui gerinti, kuriame numatytos pabėgėlių krizės įveikimo priemonės. Tarp jų – siūlymas sukurti bendrą ES prieglobsčio prašymų registravimo sistemą, kuri leistų šalims pasidalinti prieglobsčio prašytojus remiantis kvotomis. Be to, ES valstybių ir vyriausybių vadovai 2016 m. kovo 18 d. pasiekė susitarimą su Turkija, kuris numatė, kad mainais už kiekvieną Turkijos atgal iš Graikijos salų priimtą sirą, kuriam nereikia tarptautinės apsaugos, vienas siras, kuriam reikalinga apsauga, bus perkeltas iš Turkijos į ES valstybes nares.

 

Atnaujinta atvykimo ir išvykimo sistema

 

Atsižvelgama į minėtus keliautojų srautus ir grėsmes saugumui, Europos Parlamento diskusijas bei EVT įgaliojimus, 2016 m. balandį Europos Komisija pateikė teisės aktų rinkinio projektą dėl atvykimo ir išykimo sistemos sukūrimo (‚išmaniųjų sienų“). Pirmą kartą projektas pristatytas 2013 m., tuomet vieningas susitarimas nebuvo pasiektas dėl iškilusių techninių, organizacinių ir finansinių klausimų ir siūlymas atidėtas tolesniems tyrimams, kurie buvo baigti 2015 m. Šių metų spalio 25 d. Europos Parlamentas pritarė siūlymui įdiegti elektroninę ES nepriklausančių šalių piliečių atvykimo į Šengeno erdvę ir išvykimo iš jos registravimo sistemą.

 

Naujoji sistema leis registruoti į Šengeno zoną atvykstančius ir iš jos išvykstančius trečiųjų šalių piliečius, taip pat sprendimus atsisakyti įleisti tam tikrus asmenis į ES. Duomenų bazėje bus išsaugoti asmens vardas ir pavardė, jo pirštų antspaudai ir nuotrauka, taip pat Šengeno išorės sienos kirtimo laikas ir vieta. Bus registruojami ir asmenys, kuriems keliauti Šengeno erdvėje būtina viza, ir tie, kuriems vizos nereikia, tačiau Šengeno erdvėje lankosi trumpą laiką – iki 90 dienų per pusmetį. Naujoji sistema leis atsisakyti iki šiol naudojamų spaudų pasuose, kurie patvirtina sienos kirtimą, padidins vidaus saugumą, padės suvaldyti didėjančius keliautojų srautus nedidinant sienų apsaugos pareigūnų skaičiaus, pagreitins asmenų patikrą ir leis lengviau identifikuoti tuos, kurie pažeidė buvimo Šengeno erdvėje taisykles ar naudoja padirbtus dokumentus.

 

Surinkti duomenys bus saugomi trejus metus, o jei asmuo pažeidė Šengeno taisykles – penkerius. Sienos apsaugos tarnybos ir Europolas galės pasitelkti surinktus duomenis kovai su terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais. Nacionalinės prieglobsčio tarnybos neprieis prie šios duomenų bazės. Trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir išvykimo registravimo sistemoje galės dalyvauti ne tik Šengeno erdvės narės, bet ir Rumunija bei Bulgarija. Ji turėtų pradėti veikti 2020 m.

 

Europos Parlamente ir kitose ES institucijose taip pat svarstomi 2016 m. gruodį Komisijos pateikti trys teisės aktų projektai dėl Šengeno informacinės sistemos pakeitimų. Jie padėtų dar labiau sustiprinti išorinių ES sienų kontrolę, įpareigotų ES šalis nedelsiant įregistruoti Šengeno informacinėje sistemoje duomenis apie įtariamus teroro išpuolių vykdytojus, pagrobtus vaikus, į šalį neįleistus asmenis, taip pat išsiųstus iš šalies nelegaliai gyvenusius užsieniečius. Būtų registruojami ir pirštų bei rankų atspaudai, nuotraukos bei DNR duomenys. Taip pat svarstomas siūlymas sukurti išankstinio kelionių leidimo sistemą tiems užsieniečiams, kurie į Šengeno erdvę gali keliauti be vizos.

                                   

Laikino sienų kontrolės atkūrimo galimybė

 

Šengeno sienų kodekse numatyta, kad valstybės narės pasilieka sau teisę tam tikram laikui sugrąžinti kontrolės pasienyje procedūras, jeigu kiltų rimta grėsmė jų saugumui ar viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, pasienio kontrolė gali būti atkurta masinių tarptautinių sporto renginių metu.

 

Šengeno sienų kodeksas jau keletą kartų buvo iš dalies pakeistas, siekiant užtikrinti, kad jis toliau atitiktų paskirtį. Valstybės narės taikė Šengeno taisykles, kad tam tikram numatytam laikui pagal nustatytas sąlygas įvestų laikiną kontrolę. Šios priemonės iki šiol Europai buvo labai naudingos, tačiau, atsižvelgiant į naujas saugumo problemas taip pat imtasi papildomų veiksmų.

 

2017 m. rugsėjį Europos Komisija pateikė siūlymą atnaujinti Šengeno kodekso taisykles, siekdama pailginti laikinos vidaus sienų kontrolės grąžinimo terminus, apibrėžti tvirtesnes apsaugos priemones ir kartu užtikrinti, kad jos būtų taikomos veiksmingiau ir tik kraštutiniu atveju, jei tai būtina ir proporcinga. Sugriežtintomis taisyklėmis taip pat bus sustiprinta prievolė bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, visų pirma siekiant kuo labiau sumažinti poveikį laisvam judėjimui.

 

Europos Komisija siūlo pakoreguoti Šengeno sienų kodekso 25 straipsnyje numatytus terminus ir pratęsti laikiną sienų kontrolės šalies pasienyje sugrąžinimą iškilus grėsmei dėl iš anksto numatomų aplinkybių nuo šešių mėnesių iki vienerių metų bei nustatyti griežtesnes procedūrines apsaugos priemones, kurios užtikrintų, kad sienos kontrolės sugrąžinimas būtų taikomas tik kraštutiniu atveju.

 

Taip pat siūloma, kad valstybės galėtų nuspręsti pratęsti kontrolę, jeigu ta pati grėsmė išlieka ilgiau nei vienerius metus ir kai šiai grėsmei šalinti jų teritorijoje taip pat imtasi proporcingų išskirtinių nacionalinių priemonių, pavyzdžiui, nustatyta nepaprastoji padėtis. Tokiam pratęsimui reikėtų Tarybos rekomendacijos, kurioje turėtų būti atsižvelgta į Komisijos pateiktą nuomonę. Kontrolė būtų pratęsiama griežtai ne ilgesniems nei šešių mėnesių laikotarpiams, ne daugiau kaip tris kartus – visas laikotarpis neturėtų būti ilgesnis nei dveji metai.

 

Kodekso 28 straipsnis dėl laikino pasienio kontrolės sugrąžinimo nenumatytais ir skubiais atvejais nesikeistų. Pirmasis periodas trunka 10 dienų, vėliau galima jį pratęsti dar 20 dienų, bet visas laikotarpis negali būti ilgesnis nei du mėnesiai.

 

Kol bus priimti šie teisės aktų pakeitimai, EK taip pat skelbia rekomendaciją valstybėms dėl Šengeno taisyklių taikymo, kurioje primena, kad laikina vidaus sienų kontrolė turėtų būti išskirtinė priemonė, kurios gali būti imamasi tik kraštutiniu atveju, jos poveikis laisvam judėjimui turėtų būti ribotas ir pirmenybė turėtų būti teikiama alternatyvioms priemonėms, pavyzdžiui, policijos patikrinimams ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Valstybės narės laikiną kontrolę turi reguliariai vertinti, taip pat turi nuolat informuoti kitas susijusias valstybes nares, su jomis bendradarbiauti ir nesiimti nepagrįstų priemonių.

 

Šengeno erdvės plėtra

 

Kiekvienai valstybei, norinčiai tapti Šengeno erdvės nare, keliami tam tikri reikalavimai: patikima išorės sienų apsauga, į ES atvykstančių asmenų kontrolė, efektyvus policijos bendradarbiavimas, Šengeno informacinės sistemos diegimas, vieninga vizų politika. Jau Šengeno erdvei priklausiančios valstybės reguliariai vertinamos, ar jos tinkamai taiko Šengeno taisykles.

 

Pastaruoju metu ES Tarybos prašoma priimti sprendimą dėl visiško Bulgarijos ir Rumunijos integravimo į Šengeno erdvę ir užtikrinti, kad Kroatija taptų visateise nare, kai tik įvykdys visus reikalavimus.

EP

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close