B. Genzelio knygos pristatyme – mintys apie valstybę, kultūrą, švietimą
Renginyje dalyvavo knygos autorius B. Genzelis, taip pat mūsų kraštietis, Kovo 11-osios akto signataras, filosofijos mokslų daktaras, profesorius Bronislovas Juozas Kuzmickas, knygos autoriaus bendražygis Zigmas Vaišvila bei „Versmės“ leidyklos renginių organizatorius, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, kuris ir vedė renginį.
Profesorius B. Genzelis gimė Aukštadvaryje, kur gyveno iki 8 metų. Filosofijos mokslus studijavo Maskvos M. Lomonosovo universitete, dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, LTSR istorijos institute, Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete. Lietuvoje bręstant pokyčiams, devintojo dešimtmečio pabaigoje aktyviai dalyvavo Sąjūdžio kūrime, Lietuvos pasitraukimo iš SSSR procesuose, dirbo kurdamas naują valstybę Aukščiausioje Taryboje ir LR Seime, įvairiose visuomeninėse, kultūrinėse organizacijose.
Pasitraukęs iš aktyvios politinės veiklos, profesorius pastaruoju metu rašo įvairių šalių periodiniams moksliniams leidiniams, leidžia knygas, dalyvauja susitikimuose su visuomene.
Susitikimo metu buvo daug kalbėta ne tik apie paskutinę B. Genzelio knygą, bet ir apie visą jo kūrybą, Sąjūdžio kūrimosi istoriją, iniciatyvinės grupės įvairiapusiškumą, to meto aktualijas, pasitraukimą iš Sovietų Sąjungos.
Apie Sąjūdžio kūrimąsi daug kalbėjo B. Kuzmickas. Jo teigimu, Sąjūdis išaugo iš kultūrinės veiklos, kai vien to jau nepakako, pradėjo kurtis įvairūs visuomeniniai būreliai. Didžiausia Sąjūdžio iniciatyvinės grupės sėkme jis laiko tai, kad susibūrė įvairaus amžiaus, įvairių patirčių turintys žmonės. Knygos autoriui jis priekaištavo, kad knyga užbaigiama minorine gaida, kuri tarsi nubraukia visa, apie ką buvo rašoma.
Pasak Z. Vaišvilos, ši B. Genzelio knyga yra atsakas tiems, kurie anuomet į įvykius žiūrėjo iš „kitos barikadų pusės“, o dabar jaučiasi nejaukiai ir demagogiškai viską verčia sovietmečiui. Knygoje yra daug pasakojama ir apie tai, kaip sovietmečiu Lietuvoje buvo saugoma lietuvių kalba ir istorija, kokia situacija yra dabar. Perskaičius knygą, galima sužinoti, kodėl Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
„Dabar ir vėl turime visi susitelkti, jei norime išsaugoti tautos ir valstybės vientisumą“, – kalbėjo Z. Vaišvila. Profesorių jis pažįsta daugybę metų ir žavisi jo charakterio savybėmis, iš kurių išskyrė vieną – B. Genzelis niekuomet nevengia atsiprašyti, jei suklydo.
Prof. B. Genzelis pabrėžė, kad kiekviena tauta turi žinoti savo istoriją, o Lietuvoje pastaruoju metu įsivyravo tendencija viską ir visus juodinti. Daug kritikos jis išsakė dabartiniams ir ankstesniems švietimo bei kultūros ministrams, kurių veikla, anot profesoriaus, lenkia okupantų vykdytą veiklą, stebėjosi chaosu Lietuvos Vyriausybėje bei Europos Sąjungoje, kalbėjo apie emigraciją, lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos išsaugojimą.
