Įėjimo mokestis nesikeičia – nors vienas kalendorius
Skriaudžių bibliotekoje iki gruodžio 29 d. veiks paroda „Kalendorių lobynai“, skirta Prienų krašto muziejaus padalinio Skriaudžių buities muziejaus Kalendorių ekspozicijos 20-mečiui.
Parodos atidaryme dalyvavo ir Kalendorių ekspozicijos įkūrėjas Pijus Brazauskas. Jis prisiminė, kad pirmąją kalendorių parodą pristatė 1997 m. birželio 15 d. Tuomet nedidelėje Skriaudžių kultūros namų palėpėje buvo eksponuota vos 330 kalendorių, atkeliavusių iš 8 valstybių. Didžioji dalis pirmųjų kalendorių į ekspoziciją, populiariai vadinamą Kalendorių muziejumi, atkeliavo iš paties P. Brazausko namų, mat jų šeima niekuomet neišmesdavo senų kalendorių, o uošvis buvo išsaugojęs net 1930 m. šv. Antano kalendorių.
Ekspozicija greitai gausėjo – Kalendorių karaliumi tituluojamam P. Brazauskui jų atnešdavo, atveždavo, atsiųsdavo pažįstami ir nepažįstami žmonės, išgirdę apie unikalią kolekciją. Prie ekspozicijos gausėjimo prisideda ir lankytojai, nes nuo pat Kalendorių muziejaus atidarymo iki šiol galioja taisyklė: įėjimo mokestis – nors vienas kalendorius.
P. Brazauskas džiaugėsi, kad Kalendorių muziejuje lankėsi daugybė žmonių, tarp kurių buvo ir prezidentas Valdas Adamkus. Kalendorių yra atsiuntęs ir Artūras Paulauskas, ir Arvydas Paltinas bei daugybė kitų žinomų žmonių, apie unikalią ekspoziciją rašė ne tik Prienų rajono, bet ir Lietuvos bei užsienio spauda, rodė ko ne visos lietuviškos televizijos bei kalbino daugybė radijo korespondentų.
Kai prieš aštuonerius metus P. Brazauskas persikėlė į Kauną, Kalendorių ekspozicija rūpinasi muziejininkė Snieguolė Kleizaitė. Pristatydama parodą ji džiaugėsi, kad šiuo metu fonduose yra per 8 tūkstančius pakabinamų, pastatomų, darbo, stalo ir kitokių kalendorių iš 70 pasaulio valstybių, o mažų, vadinamųjų kišeninių, dar keli tūkstančiai. Seniausi – trys XIX a kalendoriai (1848 m., 1949 m., 1864 m.). Įdomiausias ir unikaliausias – pagamintas graikų kilmės kauniečio Konstantino Mesaksudi, kurį galima naudoti net 400 metų (nuo XVIII a iki XXI a). Daug originalių kalendorių pagamina ir muziejui padovanoja mokiniai.
Senuosiuose kalendoriuose galima rasti ir įvairių naudingų žinių: kokio charakterio žmogus gimsta tam tikrą savaitės dieną, kokią įtaką turi gimimo metu buvusi mėnulio fazė, patarimų ūkininkams, šeimininkėms, žvejams, sveikatai.
P. Brazauskas juokavo, kad kalendorių nereikia išmesti ne tik todėl, kad juos galima padovanoti muziejui, tačiau ir dėl to, kad po kurio laiko jį vėl bus galima naudoti. Ateinančiais 2018 m. tiks 2007 m. kalendorius. Kaip pastebėjo kolekcininkas, nėra taisyklės, kas kiek metų bus tinkami seni kalendoriai – kartais kas šešerius, kartais – kas vienuolika ar net 28 metus. Visiems įprasta, kad keliamieji metai yra tie, kurių metų skaičius dalijasi iš 4 be liekanos. Tačiau tie metai, kurie dalijasi iš 100, pavyzdžiui, 1700, 1800, 1900, nėra keliamieji, išskyrus tuos, kurie dalijasi ir iš 400, pavyzdžiui, 2000-ieji.
Kalendorių ekspozijos jubiliejaus proga muziejininkus sveikino Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė, Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas Rimas Šiugždinis, Veiverių seniūnijos seniūnas Vaclovas Ramanauskas, Skriaudžių pagrindinės mokyklos direktorė Renata Liagienė ir kiti. Jie linkėjo ne tik gausinti ekspoziciją, bet ir patys prie to prisidėjo. R. Zablackienė perdavė Užuguosčio bendruomenės sukurtą ir išleistą kalendorių, R. Liagienė – iš Kaišiadorių A. Brazausko gimnazijos atkeliavusį kalendorių ir dar kitą – išleistą Prienų rajono mokyklų ir skirtą trims mokslo metams.
Kalendorių ekspoziciją papildė ir jo įkūrėjas bei ilgametis vadovas P. Brazauskas, padovanojęs unikalų, tik keturių egzempliorių tiražu jo paties išleistą ekspozicijos jubiliejui skirtą kalendorių.
Muziejininkai labai tikisi, kad po Skriaudžių kultūros centro renovacijos Kalendorių ekspozicija bus eksponuojama atnaujintose ir erdvesnėse patalpose.
