Renovacijos nauda akivaizdi
Nors už lango jau kalendorinis pavasaris, tačiau šildymo sezonas greitai nepasibaigs. Apie įsibėgėjančią daugiabučių namų renovaciją girdime jau keletą metų. Kiekviena Vyriausybė savo programoje tai įvardija kaip vieną iš prioritetų. O kaip yra iš tikrųjų, matome patys.
Prienuose iš 90 daugiabučių renovuoti tik 3. Tikriausiai daugelis prieniečių, gyvenančių Stadiono mikrorajone, atsimena Statybininkų g. 19 namą, vadintą „mėlynu“, tačiau jau antri metai namas traukia akį nauja išvaizda.
Renovuoti namą gyventojai nusprendė po to, kai kreipėsi į UAB „Prienų butų ūkis“, norėdami sutvarkyti kiaurą stogą. Tada kilo mintis, pasinaudojus tuo metu galiojančia Vyriausybės paramos daugiabučių renovacijai tvarka, atlikti namo renovaciją. Norint renovuoti daugiabutį, reikia ne tik daugumos gyventojų (daugiau nei 50 proc.) sutikimo, bet ir pradinio 5 proc. įnašo, kurį gyventojai turi surinkti iš savo lėšų. Namo bendrija darė techninį projektą, kuris buvo apmokėtas iš valstybinės daugiabučių rėmimo programos. Pagal pirminį renovacijos variantą darbai būtų kainavę 2,5 mln. Lt. Buvo planuojama pastatyti naują katilinę, kiekviename bute įrengti atskirus dujinius šildymo katilus, atnaujinti susidėvėjusius vamzdynus, tačiau tada būtų reikėję ir didesnio pradinio įnašo, kurį turi įmokėti patys namo gyventojai. Daugumai namo gyventojų nepritarus, buvo pasirinktas pigesnis renovacijos variantas, kuris kainavo 1,33 mln. Lt. Kreditą (700 000 tūkst. Lt.) dešimčiai metų suteikė bankas „Snoras“ (dabar nacionalizuotas Vyriausybės – red. past.). Iš valstybės per būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą buvo gauta 474 548 Lt, likusi suma – gyventojų, kurie nedalyvauja kredito programoje, o visą renovacijos kainą susimokėjo iš karto.
Sutvarkius dokumentus, buvo skelbiamas konkursas renovavimo darbams atlikti, kurį laimėjo UAB „Daistatus“ iš Kauno. Langus keitė UAB „Magirnis“ iš Vilniaus. Darbai užtruko 9 mėn. Buvo pakeista ir apšiltinta stogo danga, apšiltintos išorinės namo sienos ir atlikta sienų ir balkonų apdaila, pakeisti langai bei išorinės lauko durys, suremontuoti paradinių durų tambūrai.
„Renovacijos nauda akivaizdi“, – teigia namo bendrijos pirmininkas Leonardas Puodžiuvėlis. Iki renovacijos už šildymą mokėję po 5,82 Lt/m2 dabar gyventojai moka po 2,72 Lt/m2, beveik 2 kartus mažiau. Per šildymo sezoną 2 kambarių butas (46 m2) sutaupo maždaug po 850 Lt. Apskaičiuota, kad renovacija vidutiniam 2 kambarių butui su palūkanomis bankui kainuos apie 14 000 Lt (kas mėnesį po 180 Lt). Didesnių butų ar butų su dviem balkonais šeimininkai už renovaciją moka daugiau, butų savininkai, kurie buvo jau pasikeitę langus – mažau. Pusei namo gyventojų (35 butų savininkams) renovacija iš viso nekainuoja, kadangi jie turi teisę į šildymo išlaidų kompensaciją. Kaip teigė L. Puodžiuvėlis, pats sunkiausias darbas – įtikinti žmones, kad tai tikrai verta ir naudinga, kadangi ne tik sumažėja šildymo išlaidos, bet ir butų vertė pakyla.
„Norint renovuoti daugiabutį, pirmiausia reikia sukurti namo bendriją, reikia žmogaus, kuris užsikrautų visą naštą ant savo pečių ir dirbtų neskaičiuodamas darbo valandų, rūpintųsi viskuo ir po renovacijos, kadangi, kaip ir visuose daugiabučiuose, problemų bei visokiausių avarijų įvyksta pakankamai dažnai, nes namai pastatyti prieš kelis dešimtmečius. Viena problema – negalime pasinaudoti avarine tarnyba, kuri galėtų pagelbėti ištikus nelaimei. Jeigu kas nors atsitinka, meistrus kviečiame iš Kauno, kadangi Prienų butų ūkis atskirų paslaugų neteikia, o tapti butų ūkio abonentu mums atrodo per brangu (abonentinis mokestis mums būtų apie 2 500 Lt. per metus) ir dar reikėtų sumokėti už atliktus darbus“, – pasakojo namo bendrijos pirmininkas L. Puodžiuvėlis.
Prienų mieste kompensacijas už šildymo išlaidas gauna per 2 000 namų ūkių, tai sudaro apie 460 000 Lt/mėn. Dauguma žmonių nežino, kad tiems, kurie turi teisę į kompensaciją, renovacija nekainuoja.
Naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė naują daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo modelį, kuris visų pirma yra skirtas didinti energinį efektyvumą daugiausia energijos suvartojančiuose daugiabučiuose pastatuose, kur būsto savininkams tenka didžiausia finansinė našta būsto išlaikymo išlaidoms padengti. Vyriausybės parengto renovacijos modelio esmė yra ta, kad būsto savininkams patiems nereikia prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų. Jiems reikia tik iš principo pritarti energijos efektyvumą didinančių investicijų projektų įgyvendinimui ir jų namui padarytas investicijas išmokėti bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis. Naujame Vyriausybės parengtame programos įgyvendinimo modelyje siūloma ženkliai padidinti savivaldybių vaidmenį ir planuojama, kad pačios savivaldybės, įvertinusios esamą būklę, galėtų pradėti rengti energinio efektyvumo didinimo programas, kurios apimtų ne tik neefektyviai energiją vartojančius daugiabučius namus, bet ir kitos paskirties savivaldos teritorijoje esančius pastatus, inžinerinius tinklus, šilumos gamybos sektorių bei šilumos gamybos alternatyvas.
Norisi tikėti, kad ši Vyriausybė pagaliau išjudins renovaciją iš mirties taško. Praėjusią savaitę daugiabučių namų administratorius – UAB „Prienų butų ūkis“ – ir Prienuose organizavo butų savininkų susirinkimus, kuriuose buvo svarstytas ir klausimas dėl pritarimo vykdyti namo atnaujinimo projektą.
Diana Krilavičienė
