Vyriausybė sutiko reorganizuoti probacijos tarnybas
Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui pradėti penkių probacijos tarnybų, įsikūrusių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, reorganizaciją.
Reorganizacijos metu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apygardų probacijos tarnybos bus prijungtos prie Šiaulių apygardos probacijos tarnybos, kuri po reorganizacijos vadinsis Lietuvos probacijos tarnyba.
„Šios reorganizacijos tikslas yra sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, centralizuoti jų bendrąsias funkcijas, optimizuoti jų valdymą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius, gerinti probacijos ir bausmių vykdymą“, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
Šiuo metu penkios juridinio asmens statusą turinčios probacijos tarnybos savarankiškai vykdo viešuosius pirkimus, kitas finansines operacijas, tvarko ūkį, analizuoja savo veiklą. Visa tai reikalauja žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Minėtoms funkcijoms atlikti probacijos tarnybų administracijoje dirba 34 darbuotojai: 5 direktoriai, 10 buhalterių, 19 kitų administracijos darbuotojų (ūkvedžiai, raštvedžiai, analitikai, specialistai). Šis personalas sudaro apie 11 proc. visų probacijos tarnybų darbuotojų. Reorganizavus probacijos tarnybas, vadovaujančių ir bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų sumažės iki 23, todėl bus didinamas tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančiųjų skaičius.
Atskirų probacijos tarnybų buvimas taip pat lemia netolygų darbuotojų darbo krūvio paskirstymą, pavyzdžiui, Kauno apygardos probacijos tarnybos darbuotojams vienu metu vidutiniškai tenka prižiūrėti 40 asmenų, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos darbuotojams – 33, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos darbuotojams – net 57.
Planuojama, kad probacijos tarnybų reorganizacija gali baigtis per pusmetį.
