home Birštone Suaugusieji taip pat nori mokytis

Suaugusieji taip pat nori mokytis

Pirmadienį, lapkričio 20 dieną, Birštono viešoji biblioteka pakvietė į suaugusiųjų mokymosi savaitę „Mokymosi galia ir žavesys“, kuri prasidėjo Zofijos Veikšienės lėlių paroda.

 

Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė paminėjo, kad 2017 m. lapkričio 20–26 dienomis Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija (LSŠA) visą šalį kviečia švęsti unikalią Mokymosi šventę – aštuonioliktąją suaugusiųjų mokymosi savaitę „Mokymosi galia ir žavesys“.

Šiemet Mokymosi savaitės renginiai, skirti Europos suaugusiųjų mokymosi metams, Europos profesinių gebėjimų savaitei ir LSŠA įkūrimo 25-ių metų jubiliejui, praturtino vėlų rudenį mokymosi patirtimi, išmintimi bei žavesiu. Birštonas į šį judėjimą šiemet įsijungė pirmą kartą ir kvietė visą savaitę dalyvauti įvairiuose renginiuose, daug ką sužinoti ir išmokti.

„Mokytis niekada nevėlu, mokytis ir tobulėti reikia dėl profesinės veiklos ir karjeros, dėl sveiko gyvenimo būdo. O XXI amžiuje mokomės nuolat, nes gyvenimas tobulėja ir turime spėti kartu su juo“, – sakė bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė.

Z. Veikšienės veltinių lėlių parodos pristatyme dalyvavo Lietuvos inovatyvių profesinio rengimo įstaigų asociacijos veiklos koordinatorė Nijolė Dinapienė.

Kalbėdama apie parodos autorę N. Dinapienė pažymėjo, kad parodos autorė ėmė kurti veltines lėles tada, kai baigė darbinę veiklą ir atsirado daugiau laisvo laiko. Anot N. Dinapienės, kūrybinė veikla padeda žmogui „nulaužti“ senėjimo kodą, surasti širdžiai mielą užsiėmimą, kur galima realizuoti savo svajones, idėjas ir mintis.

Z. Veikšienė – talentinga pedagogė, daug metų atidavusi savo mokiniams, mokiusi juos būti puikiais kirpimo meistrais. „Be pedagoginės veiklos, Z. Veikšienė buvo ir menininkė. Jos kūrybinis braižas netipinis – tai jos požiūrio, minčių, jos noro viską pasakyti per savo matymo prizmę išraiška“, – sakė N. Dinapienė.

Parodos autorė į Birštoną atvežė visą 50 lėlių pulką. Ji yra sukūrusi 66 lėles (paskutinis kūrinys – lėlė-sagė, kuria buvo pasipuošusi).

„Sausas vėlimo būdas „užkabino“. Pirmutinė sukurta lėlė buvo miela geltonkasė Katrytė. Paskui lyg ir nenorėjau velti, bet reikėjo lėlės vienai anūkei, paskui panorau mamai padovanoti angeliuką... Taip ir prasidėjo“, – sakė Zofija, vėliau sukūrusi visą būrį įspūdingų vintažinių lėlių.

Įdomiausia, kad visos į Birštoną atkeliavusios menininkės sukurtos lėlės yra ne paprastos, o tikros puošnios damos, turinčios vardus, ir ne bet kokius, o prasidedančius A raide.

Vėliau, pasak parodos autorės, pasipylė jau įvairesnės veltos lėlės: sėdinčios ant kėdučių, besisupančios sūpynėse, papuošusios laikrodį, šviestuvą, pagalvėlę ar užuolaidas, taip pat daug įvairių angeliukų ir netgi Švč. Mergelė Marija.

Vilna pakluso kūrėjos rankoms. Visi kūriniai saviti, brangūs ir, kaip sako pati autorė, „su filosofine gaidele‘, su savo istorija, savo bruožais ir net charakteriais bei šypsena...

Kūrėja paminėjo, kad lėlių darymas – tai savotiška meditacija, o toks vėlimo būdas, reikalaujantis daug kantrybės ir kruopštumo, yra autentiškas. Savamokslė menininkė sako pati suradusi savo braižą. Pasak jos, „man nepatinka eiti pramintais takais, pradedu „iš lempos“, o paskui išeina kaip Dievulis duoda“.

Zofija dar ir tapo, tad yra sėkmingai išbandžiusi paveikslų ir lėlių sintezę – suvelti emociją ir nutapyti iliuziją. Kaip sakoma, nereikia bijoti savęs realizuoti – reikia imti ir daryti...

Z. Veikšienės lėlės turi išliekamąją vertę– jų laiko kandys nesuėda, jos puošia namų interjerą, suteikia jaukumo.

Vienodų lėlių nėra. „Kartotis nesinori, ateina į galvą daug naujų minčių ir naujų veidų. Įkvėpimo užtaisas toks didelis, kad nežinau ir kur dėti. Rankos nori velti. O dabar daugeliui proga ką nors išbandyti – artėja Kalėdos, reikia dovanų. Tad ir kurkim, juk kūryba gimsta iš nieko“, – sakė Z. Veikšienė.

Moterys labai susidomėjo lėlėmis – jos tokios gražios, įdomios ir taip kruopščiai padarytos, veidukai tarsi iš kažko išlieti. Pasirodo, viskas padaryta veliant vilną – sukant tarp rankų ir badant adata. Kūrybinių dirbtuvėlių metu visoms dalyvavusioms moterims menininkė padalino po paketėlį reikmenų (kempinę, vilnos, adatą) ir pasiūlė velti lėlės galvutę. Darbas įdomus, tačiau ne visoms iš karto įkandamas – sunkiai sekėsi formuoti veidą, akis ir lūpas. Tačiau pirštus susibadyti pavyko beveik visoms...

Tą pačią lapkričio 20 dieną Birštono viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta ir Vilijos Čiapaitės akvarelės paroda „Sugrįžtant į vasarą“, o Birštono meno mokykloje suaugusiuosius piešimo meno mokė mokytojas ekspertas Remigijus Janušaitis.