home Birštone Širdimi reikia rūpinti visiems

Širdimi reikia rūpinti visiems

Lapkričio 21 dieną Birštono „Carito“ namuose buvo susirinkę visi, kas domisi savo sveikata ir kuriems buvo aktualu išgirsti apie širdies ligas. Šį kartą pranešimą apie tai, kaip sveikai gyventi, maitintis ir sportuoti, kad nepakenktume savo širdžiai, skaitė ir į susirinkusiųjų klausimus atsakė LSMUL kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė Monika Biesevičienė.

 

Gydytoja pirmiausia priminė, kad, norėdami būti sveiki ir išvengti širdies bei kraujagyslių ligų, turime savo rūpintis iš anksto, t. y. imtis pirminės profilaktikos. Pirminė profilaktika taikoma dar sveikiems asmenims, antrinė – siekiant sustabdyti ligą ankstyvoje stadijoje, o tretinė – siekiant sustabdyti įsisenėjusios ligos simptomus, išvengti komplikacijų ir ligos progresavimo. Šioje stadijoje taikomos atkuriamosios ir gydomosios priemonės.

Gydytoja pažymėjo, kad mūsų sveikatai yra svarbūs keli veiksniai, kuriuos žmogus gali valdyti ir jais naudotis. „Medicina žmogaus sveikatą veikia tik 10 proc. Kur kas svarbesni yra kiti veiksniai: mūsų gyvenimo būdas sudaro 50 proc., mus supanti aplinka – 20 proc., genetinis pagrindas – 20 proc.“, – sakė gydytoja.

Pasak gydytojos, reikia stebėti ir domėtis savo gyvenimo būdu, nes nuo to labiausiai ir priklauso mūsų fizinė sveikata. Netinkamas gyvenimo būdas –rūkymas, alkoholio, narkotikų ar kitų kenksmingų medžiagų vartojimas, psichosocialinis stresas – gali lemti sveikatos pablogėjimą. Moterims širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina kontraceptikai, neigiamą įtaką sveikatai daro ir įvairių dietų laikymasis.

Ligų profilaktikai svarbi ir mityba. Vienas iš svarbių rizikos veiksnių –nutukimas, kuris dažniausiai ir atsiranda dėl nesubalansuotos ir netinkamos mitybos. Daugelio žmonių racione trūksta šviežių vaisių ir daržovių, žuvies produktų. Vyrai paprastai mažiau rūpinasi savo sveikata, tad jiems gresia didesnė tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Kardiologė paminėjo Karelijos projektą, kai šios šalies moterys, nenorėdamos anksti likti našlėmis nusprendė, kad reikia kažką daryti. Ten ir buvo sukurti tokie projektai, kurie gyvenimą turi padaryti aktyvesnį, su mažiau rizikos veiksnių.

Savo pranešime kardiologė nemažai dėmesio skyrė ir cholesteroliui, nes per didelis jo, ypač „blogojo“, kiekis gali būti išeminės širdies ligos priežastis.

„Sveikos mitybos lėkštę turi sudaryti daugiausia grūdai, duona, vaisiai, daržovės, riebi žuvis. Mitybos racione reikia vengti sočiųjų riebalų, transriebalų, kurių yra gyvulinės kilmės riebaluose. Geriausiai mums tinka rapsų aliejus, taip pat kukurūzų, saulėgrąžų ir alyvuogių aliejai. Patariama profilaktiškai vartoti žuvies taukų. Tačiau reikėtų daugiau vartoti ir paprastų, lengvai įsigyjamų produktų, tokių kaip sėmenų aliejus, česnakai, cinamonas, taip pat produktų, turinčius daug maistinių skaidulų, augalinio maisto.

Atsakydama į susirinkusiųjų klausimus gydytoja akcentavo, kad kraujospūdį didina nutukimas, gausus natrio druskos ir alkoholio vartojimas, tad jų reikia vengti. Kraujospūdį mažina pakankamas kalio kiekis, gaunamas iš daržovių.

Taip pat kardiologė patarė būti aktyviems ir daugiau judėti, sportuoti ir vaikščioti, nes tai irgi mažina kraujospūdį, ypač turint kai kurių rizikos požymių. Labai būtų gerai vengti saldumynų ir saldžių gėrimų, gerti daugiau vandens (tik ne per daug), mažiau laiko praleisti prie televizoriaus ar kompiuterio, o daugiau pabūti gryname ore.

Ši paskaita sveikatos tema įeina į suaugusiųjų mokymosi savaitės renginius. Ją organizavo Birštono miesto bendruomenės pirmininkė Alina Jaskūnienė.