home Gynyba Inžinerijos batalione vaikus labiausiai žavėjo keturkojai minų ieškotojai (nuotraukos)

Inžinerijos batalione vaikus labiausiai žavėjo keturkojai minų ieškotojai (nuotraukos)

Lapkričio 22 d., 99 metus skaičiuojančių Lietuvos kariuomenės dienos iškilmių išvakarėse, Kaune dislokuotame Juozo Vitkaus inžinerijos batalione vyko atvirų durų dienos, kuriose dalyvavo ir didelis būrys prieniečių.

 

Į bataliono atvirų durų renginius atvykusius Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos antrokus, jų tėvelius bei kitus kraštiečius pasitiko Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono štabo S5 skyriaus viršininkas, kapitonas Irmantas Genevičius. Prie J. Vitkaus atminimo lentos I. Genevičius papasakojo, kad inžinerijos batalionas įkurtas 1995 m. rugpjūčio 15 d. 1999 m. gruodžio 31 d. batalionui (tuomet Atskirajam inžinerijos batalionui) suteiktas Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vardas. Prieš pat įvažiavimą į batalioną stovi ir aukštas koplytstulpis šv. Kazimierui.

 

Inžinerijos bataliono istorija

Lietuvos kariuomenėje Inžinerijos bataliono uždavinys – padidinti kariuomenės kovinių ir juos remiančių vienetų efektyvumą vykdant mobilumo, kontrmobilumo, išgyvenamumo, bendrosios inžinerinės paramos užduotis.

Batalioną sudaro štabas ir penkios kuopos: 1-oji inžinerijos, 2-oji inžinerijos, Bendrosios inžinerijos, Sprogmenų neutralizavimo bei Štabo ir aprūpinimo.

 

Beje, pats karinis miestelis Aukštojoje Panemunėje, kur jau du dešimtmečiai gyvuoja Inžinerijos batalionas, įkurtas kur kas anksčiau.

 

1894 m. valstybė tvirtovės reikalams išpirko greta Aukštosios Panemunės miestelio esančius Aukštosios Panemunės ir Frendzelhofo palivarkus – Rusijos karo ministerijos nuosavybe tapo Aukštosios Panemunės dvaras ir pats miestelis. Pradžioje buvo nutiesti kariniai keliai, pagrindinė miestelio gatvė (Vaidoto) tapo kariniu plentu. Per 1895‑1899 m. Aukštojoje Panemunėje išaugo trys dideli kariniai miesteliai, pastatyti 73 kariniai objektai. Į kareivines buvo atvesta tvirtovės siaurojo geležinkelio linija. Į pietus nuo paties Aukštosios Panemunės miestelio pastatytas didelis tvirtovės artilerijos kareivinių kompleksas. Iki karo čia buvo dislokuotos pionierių, raitosios artilerijos bei kiti kariniai daliniai.

 

Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 m. kovo 2 d., krašto apsaugos ministro įsakymu Kauno komendantūros karininkas Kazys Škirpa Kaune organizavo atskiro kariuomenės dalinio-pulko įkūrimą. Iš pradžių jis vadinosi atskiruoju Kauno batalionu. 1919 m. birželio 20 d. Vyriausiojo karo vado įsakymu batalionas pavadintas Vilniaus batalionu. 1919 m. lapkričio 10 d. Vyriausiojo kariuomenės vado įsakymu Vilniaus batalionas pervadintas 5-uoju pėstininkų pulku. Iš esančių kuopų bei iš Seinų atvykusios vienos komendantūros kuopos suformuoti I ir II batalionai. III batalionas 1920 m. sausio mėnesį suformuotas iš Pasvalio komendantūros ir iš Telšių apskrityje pašauktų naujokų. 1920 m. vasario 7 d. įsakymu Lietuvos kariuomenei Penktajam pėstininkų pulkui suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio vardas.

 

Istorijos vingiai lėmė, kad 1935 m. greta Prienų, į šiaurės rytus nuo miesto, Nemuno pakrantėje, vyko karinio miestelio statyba, kuri tęsėsi iki 1939 m. Pagal 1936 m. Krašto apsaugos ministerijai priklausiusių teritorijų ir statinių inventorizacijos medžiagą, tuo metu sudarytus planus, Prienų karinis miestelis užėmė 20 ha ir 22 arus.

 

Karinis miestelis suprojektuotas pagal tradicinius tokiems objektams stačiakampio planavimo principus: vieni statiniai išsidėstę pietvakarių ir šiaurės rytų, kiti – šiaurės, vakarų ir pietryčių kryptimis. Į šiaurę nuo karinio miestelio plytėjo pratybų laukas. Į šlaito viršuje esančią miestelio teritoriją kyla Vilkutaičio-Keturakio gatvė, o jo viduje eina stačiakampio principu nubrėžtos gatvės, buvę vidiniai įvažiavimai. statiniai.

 

Būtent šiame Prienų kariniame miestelyje buvo dislokuotas ir dabartiniame J. Vitkaus inžinerijos bataliono kariniame miestelyje veikęs Antrosios pėstininkų divizijos 5-asis pėstininkų DLK Kęstučio pulkas bei 3-iojo artilerijos pulko 3-ioji grupė. 1937 m. čia dislokuoto pulko kariams suaukojus pinigų, lapkričio 14 d. Prienų kareivinėse atidengtas betoninis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas, kuris po karo buvo nugriautas ir jau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atstatytas prie Prienų (Greimų) tilto.

 

Kokiomis sąlygomis gyvena šiuolaikiniai šauktiniai

Papasakojęs prieniečiams, kiek daug bendro J. Vitkaus inžinerinio bataliono istorija turi su Prienų miestelio istorija, kpt. I. Genevičius visus palydėjo į pačias kareivines. Tądien ne tik Prienų krašto, bet dar pora tūkstančių lankytojų iš visos Lietuvos galėjo apžiūrėti, kokiomis sąlygomis gyvena šiuolaikiniai šauktiniai. Lietuvoje sugrąžinus privalomąją karinę tarnybą, daugelis kareivinių patalpų buvo renovuotos, kai kurios – naujos. Prieš 20 metų kai kurie Lietuvos šauktiniai galėdavo mėgautis ir vienaukštėmis lovomis, tačiau šiemet Inžinerijos bataliono kariai, siekiant ekonomiškai išnaudoti patalpas, miega dviaukštėse lovose.

 

Lankytojus domino karių ekipuotė ir turima technika

Apžiūrėję patalpas, svečiai galėjo susipažinti su Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariais bei turima įranga. Dėmesį patraukė ne tik mažos patrankos bei jų naudojimo technologija, bet ir didelis robotas-išminuotojas. Kariai vaikams bei vyresniems jų palydovams papasakojo, kaip identifikuojami ir neutralizuojami sprogmenys.

 

Apžiūrėję sudėtingą techniką, vaikai išbandė ir batus, skirtus vaikščioti po minų lauką. Šie aukštai iškelti batai su keturiais „nagais“ padeda išvengti didelių sužalojimų, kuriuos kariai patiria nuo pėstininkams skirtų minų. Mažos karo veiksmuose naudojamos minos tarp įvairios augmenijos bei grunto būna beveik nematomos ir gali sunkiai sužaloti karių kojas. Karius karo lauke apsaugo ir šalmai bei neperšaunamos liemenės. Inžinerijos bataliono kariai dėvi iš kevlaro – aromatinių angliavandenilių pagrindu sudaryto poliamidinio pluošto – pagamintus šalmus bei vilki neperšaunamas liemenes. Ypač lengvas kevlaras pasižymi dideliu atsparumu tempimui ir yra 5 kartus stipresnis už plieną.

 

Batalione buvo galima apžiūrėti ir šarvuočius M113. Jie skirti saugiai karo lauku transportuoti karius. Žinoma, daug dėmesio sulaukė ir ginklų ekspozicija. Patys juos pristatantys kariai pripažino, jog kai kuriuos ginklus reikia gebėti ne tik valdyti, bet ir sugebėti išlaikyti rankose – jie labai sunkūs. Lankytojams buvo pristatytas ir kulkosvaidis su keičiamu vamzdžiu. 700 šūvių per minutę greičiu galinčio šaudyti kulkosvaidžio vamzdis greitai užkaista. Tiesa, inžinerijos batalionai karo lauku keliauja pirmi ir paskutiniai. Šių batalionų tikslas – ne tik kariuomenės aprūpinimas bei lauko išminavimas, bet ir įtvirtinimų įrengimas. Todėl daug J. Vitkaus inžinerijos bataliono ginklų yra namų statyboje naudojami statybiniai įrankiai bei statybinė, žemės ūkio technika. Kartu su šaunamaisiais ginklais lankytojams buvo pristatyti ir sprogmenų įrengimui skirti „ginklai“ – žemės grąžtai, pneumatiniai kūjai.

 

Inžinerijos bataliono tikslas – maksimaliai apsaugoti karius nuo galimų sužeidimų, todėl batalionas turi specialių valymo įrengimų, kurie skirti nuprausti karius bei nuplauti techniką po konkretaus cheminio ginklo atakos.

 

Atvirų durų dienos metu svečiai galėjo susipažinti ne tik su inžinerijos bataliono krašto gynyba, bet ir su jų kolegų iš Karinių oro pajėgų (KOP), Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP), Karo policijos (MP) galimybėmis. Karinės oro pajėgos dovanojo galimybę susipažinti su gelbėjimo operacijoms skirtu sraigtasparniu Mi-8 bei žmonių gelbėjimu. Su šiuo sraigtasparniu ieškomi ir dingusieji be žinios. Specialiųjų operacijų pajėgos visuomenei pristatė savo naudojamą greitaeigį bagį bei krosinį motociklą, Krašto apsaugos savanorių pajėgos – 90 mm patranką. Karo policija pristatė savo ginkluotę bei karo lauke naudojamą džipą „Hummer“. Tuo tarpu karo paramedikai visiems pademonstravo savo turimas bei naudojamas karo lauko medicinos priemones bei karišką „greitukę“.

 

Vaikams labiausiai patiko keturkojai „kariai“

Vaikams renginio metu buvo pristatyta ypač daug pramogų – ne tik ginkluotės apžiūra, bet ir daugybė įvairių karinių žaidimų. Vaikai galėjo išbandyti granatų mėtymą, minų bei paslėptų daiktų tamsoje ieškojimą bei įvairias estafetes. Nugalėtojams atiteko daug įvairios J. Vitkaus inžinerijos bataliono atributikos.

Tačiau daugiausiai dėmesio sulaukė mažesnieji savo ūgiu, bet vertingesni, ko gero, už daugelį ginklų bei įrengimų gyvieji minų „ieškikliai“ – keturkojai inžinerijos bataliono „kariai“. Specialiai minų, sprogmenų paieškoms apmokyti šunys bataliono kariams padeda ne tik karo lauke ar per pratybas, bet ir vykdant įvairius išminavimo darbus įvairiuose šalies kampeliuose. Šie „kariai“ ir sulaukė daugiausiai mažųjų lankytojų dėmesio. Horizonte pasirodžius bataliono keturkojams kariams, neįdomūs pasidarydavo bet kokie renginio akcentai.