Pradedama medžioklė su varovais
Nuo spalio 15 d. medžioklės plotuose prasidėjo varyminė medžioklė arba medžioklė su varovais. Nuo šios datos Lietuvos miškuose galima medžioti briedžių, tauriųjų elnių, danielių, šernų pateles bei jauniklius, taip pat barsukus, kuoduotąsias antis, laukius, kurapkas. Nuo spalio 15-osios leidžiama medžioti ir vilkus. Per šį 2017-2018 m. medžioklės sezoną Lietuvos miškuose leista iš viso sumedžioti 60 vilkų.
Prienų rajone veikiančio Pakuonio medžiotojų būrelio pirmininkas Valentinas Armonas sakė, kad kada tiksliai pradėti medžioklės sezoną, kiekvienas medžiotojų būrelis nusprendžia pats. Tai priklauso nuo to, koks vyrauja oras, ar miške dauguma medžių jau numetę lapus. Kaip sako medžiotojai, geriausia pradėti medžioti po šalnų, kai geresnis matomumas ir miške yra mažesnė tikimybė sutikti grybaujančius ar šiaip vaikštinėjančius žmones. Tiesa, vėlų rudenį miške galima sutikti malkautojus, tačiau apie organizuojamą medžioklę jie turėtų žinoti. Kol kas jokie teisės aktai ar įstatymai ženklų statyti neįpareigoja. Daugelis Prienų rajono medžiotojų medžioklę pradėjo nuo spalio 21 d., kiti –tik lapkričio pradžioje.
Varyminėje medžioklėje svarbūs saugumo reikalavimai
Varyminė medžioklė – tai medžiojimas su medžiokliniais šunimis ar be jų, kai varovai varo žvėris link medžiotojų, laukiančių kitoje linijoje.
Medžiotojai taip pat turi skiriamuosius ryškius ženklus – paprastai prie kepurės (dažniausiai skrybėlės ar specialios medžiotojo kepurės) užrišamos ryškiaspalvės juostos, o kartais medžiotojai taip pat apsirengia ryškią liemenę.
Kaip sakė Pakuonio medžiotojų būrelio pirmininkas, ir medžiotojai, ir varovai turi klausyti medžioklės vadovo bei savo varovų vadovo nurodymų ir jais vadovautis.
Medžioklė reguliuoja žvėrių populiaciją
Žmonės medžiojo dar prieš mūsų erą, taip aprūpindami šeimą maistu ir apranga. Dabar tokios būtinybės nėra, tačiau medžioklė atlieka ir kitas funkcijas: reguliuoja žvėrių, ypač kanopinių populiaciją, sumažina per gausius būrius šernų. Briedžiai, stirnos, danieliai padaro nemažai žalos pakenkdami jaunuolynams, gausūs būriai šernų nuniokioja pamiškių gyventojų pasėlius. Tad manoma, jog medžioklės varant padeda reguliuoti šernų gausą, nes medžioklės būdai – tykojimas ar laukimas bokšteliuose, nebūna tokie efektyvūs. Be to, medžiojant bus sunaikinama ir tie žvėrys, kurie yra užsikrėtę afrikiniu kiaulių maru.
Šiemet nuo vilkų nukentėjo avys
Prienų rajono ribose šiais metais yra kvota sumedžioti 1 vilką. Pasak medžioklės žinovų, kvota skiriama pagal tai, kokia per praėjusius metus buvo vilkų padaryta žala, kiek nukentėjo ar buvo papjauta naminių gyvulių. Kaip informavo Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai, šiemet kaip niekad nuo vilkų nukentėjo avys. Dėl sudraskytų gyvulių atlyginti žalą gauti 8 prašymai iš Balbieriškio seniūnijos gyventojų, 5- iš Jiezno, 2- iš Stakliškių ir 1- iš Ašmintos. Iš vieno šeimininko turimos avių bandos vilkai sudorojo po 3-6 avis. Žala siekia apie 2,5 tūkst. eurų.
Beje, vilkai, dar vadinami natūraliais miško sanitarais, yra migruojantys žvėrys. Vilkų grobiu miške tampa mažesni žvėreliai, kartais nesveiki, nesugebantys pabėgti nuo plėšrūno. Ne taip jau dažnai puola gyventojų gyvulius, bet pasitaiko tokių atvejų, kai rudenį moko medžioti jauniklius. Prienų miškų urėdijos girininkai pasakojo, kad ryškūs vilkų pėdsakai buvo aptikti Gojaus miške, Vėžiongirėje, taip pat Išlaužo girininkijos miškuose. Dienos metu vilkus pastebėti beveik neįmanoma, apie jų buvimą sprendžiama iš pėdsakų.
Pasitaikantys pažeidimai
Apie pasitaikančius pažeidimus organizuojant medžioklę varant pasakoja Alytaus regiono aplinkos apsaugo departamento Prienų agentūros vedėjas Česlovas Meržvinskas.
Vedėjas pažymėjo, kad išsirengus į medžioklę medžiotojai turi turėti reikalingus galiojančius dokumentus: galiojantį medžioklės lapą, medžiotojo bilietą su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų sąvadui pateikimą bei ne daugiau kaip prieš 5 metus saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimą, galiojantį leidimą laikyti ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą
„Medžiotojai dažniausia elgiasi atsakingai ir pažeidimų medžioklėse daug nenustatome. Užfiksuotas atvejis, kai „pašaudė“ varantis medžiotojas. Tai saugaus elgesio pažeidimas (290 str. 1 d.), kuris užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. Pasikartojus tokiam atvejui – bauda didėja nuo 90 iki 300 eurų. Taip pat pasitaiko, kai medžiojant nušaunama didesnis kiekis negu numatyta sumedžioti žvėrių. Tai tinkamai įforminus ir pranešus agentūrai nelaikoma pažeidimu. Medžiojant neįmanoma tiksliai žinoti, kiek to paties varymo metu nušauta žvėrių, kol nesibaigia varymas,“- sakė Č. Meržvinskas.
Vedėjas pasakojo, kad pernai varymo metu buvo sužeistas greta linijoje stovėjęs medžiotojas. Policijos atliktas tyrimas nustatė, kad kulka medžiotoją kliudė rikošetu. Visgi medžioklės metu turi būti atidūs tiek medžiotojai, tiek varovai. Griežtai draudžiama medžiotojams pasitraukti iš medžioklės vadovo nurodytos vietos linijoje. Pasitraukti galima tik iki 5 m. išilgai linijos. Medžiojant grandine medžiotojai turi vienas kitą matyti, o šaudyti galima tik griežtai laikantis 30 laipsnių kampo taisyklės. Palikti savo vietas medžiotojai gali tik varymui pasibaigus, kai apie tai paskelbia medžioklės vadovas. Tai gali būti trimito garsas ar kitas sutartas signalas.
Č. Meržvinskas paminėjo atvejį, kai buvo nubausti medžiotojas, nepaskelbus varymo pabaigos ėjęs pasitikti atvykusių aplinkos apsaugos inspektorių.
Medžioklės taisyklės draudžia tam tikrose teritorijose dėl afrikinio kiaulių maro toje pačioje medžioklės ploto vieneto dalyje medžioti su varovais ar šunimis dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Buvo keletas atvejų, kai medžioklės vadovai, prieš pradedant medžioklę, neįvertino anksčiau vykdytų medžioklių teritorijų.
