Dienos chirurgijos skyriuje atliekamos tik nesudėtingos operacijos (IV)

Prienų ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje, kuriame yra 6 lovos, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą atliekamos nesudėtingos planinės operacijos. Tai bendrosios chirurgijos, traumatologinės- ortopedinės, LOR, ginekologinės operacijos. Skyriuje dirbantys gydytojai Juozas Maslauskas, Nerijus Deimantavičius, Julija Šneider, Ringailė Karvelienė ne tik operuoja, bet ir konsultuoja ligonius.

„Nuo 2010-ųjų, kai buvo uždarytas Chirurgijos skyrius ir nebeatliekamos sudėtingesnės operacijos, skyrius yra labai kuklus. Jis sujungtas su Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriumi“, – kalbėjo Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas Juozas Maslauskas, Prienų ligoninėje dirbantis nuo 1971-ųjų.

Pasak skyriaus vedėjo, pooperaciniu laikotarpiu ligonis skyriuje stebimas ir, esant stabiliai sveikatos būklei, suteikus išsamią informaciją apie pooperacinį režimą tą pačią dieną, dažniausiai po 4–8 valandų, išleidžiamas į namus. Kai kuriais atvejais – dėl operacijos pobūdžio, sveikatos būklės ar tiesiog todėl, kad nėra sąlygų grįžti namo, – ligonis skyriuje gali būti iki 24 valandų. 

Per metus skyriuje atliekama apie pusantro šimto operacijų.

Prireikus skubios chirurginės pagalbos, ji teikiama visą parą – Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nuolat budi gydytojai chirurgai, kurie konsultuoja atvykusius ligonius, o negalint suteikti pagalbos Prienuose, ligoniai pervežami į III lygio ligonines.

Gydoma daugiau nei 600 pacientų

Prienų ligoninės Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje kasmet gydoma per 600 pacientų.

Pacientai į šį skyrių patenka po sunkių traumų, nudegimų, apsinuodijimų, širdies ritmo sutrikimų, hipertenzinės krizės, širdies, plaučių, inkstų, kepenų veiklos nepakankamumo, kitų sunkių būklių, kai yra būtina nuolat stebėti paciento gyvybines funkcijas ir palaikyti jas aparatūros pagalba, kai reikalingas intensyvus medikamentinis gydymas.

Gydymas Lietuvos ligoninių reanimacijos skyriuose skiriasi – pagal galiojančius įstatymus ligoninės gali teikti I, I–II, II arba III lygio reanimacinio gydymo paslaugas ir už tai iš teritorinių ligonių kasų (TLK) gauti apmokėjimą.

Pasak Prienų ligoninės direktorės pavaduotojo medicinai Vaidoto Karvelio, Prienų ligoninė teikia I–II lygio reanimacines paslaugas.

„Paradoksalu, ligoninė turi antrinį lygį atitinkančią medicininę įrangą, dirba reikalingi specialistai ir teikiama antrinio lygio reanimacinė paslauga, tačiau galiojantys įstatymai neleidžia su TLK sudaryti atitinkamos sutarties ir gauti apmokėjimo. Sutartis yra sudaryta tik dėl pirminio reanimacinio lygio paslaugos teikimo“, – apgailestavo V. Karvelis ir pridūrė, jog reanimacija reikalinga ir dėl pacientų, ir dėl gydytojų saugumo, todėl, nepaisant, kad ši paslauga nuostolinga, ji teikiama.

Prienų ligoninės Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje ligoniams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, širdies ritmo atstatymas ar ligonio gaivinimas defibriliatoriumi, gyvybinių funkcijų stebėjimas specialiais monitoriais, vaistų dozavimas švirkštine pompa, t.y. gali būti teikiamos antrinį lygį atitinkančios paslaugos. Beje, iš visų šalies mažųjų ligoninių, prie kurių priskirama ir Prienų ligoninė, I–II lygio reanimacines paslaugas teikia tik keturios.

Pagal galiojančius įstatymus šiame skyriuje ligoniai gali būti gydomi tik 24 valandas, o vėliau jie turi būti pervežami į aukštesnio lygio ligonines.

„Deja, praktiškai būna kitaip – dalies ligonių, kurie yra „neperspektyvūs“: vyresnio amžiaus, turintys seniai gydomų patologijų, beviltiški ir pan. – aukštesnio lygio ligoninės nepriima arba jie, atlikus tyrimus, grąžinami toliau gydytis pagal gyvenamąją vietą“, – pasakojo Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas J. Maslauskas.

Ilgametė Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje dirbančių medikų patirtis liudija, kokia neteisinga yra įstatymų kūrėjų nuomonė, jog reanimacijos skyriai labiausiai reikalingi chirurginių-traumatologinių skyrių pacientams – net 90 proc. rajoninių ligoninių reanimacijos skyrių ligonių yra terapinio profilio.

„Auksinių“ valandų svarba

Gydytojai nuolat akcentuoja dviejų pirmų „auksinių“ valandų svarbą ligoniams, ištiktiems miokardo infarkto ar smegenų insulto. Kuo greičiau atveriama užsikimšusi arterija, atkuriama normali kraujotaka suleidžiant specialių vaistų, tuo didesnė tikimybė ligoniui išgyventi. Pasak direktorės pavaduotojo medicinai V. Karvelio, jei dėl kažkokių priežasčių ligonio negalima reanimobiliu greitai pervežti į Kauno klinikas, trombolizės procedūra taikoma Prienų ligoninėje. Per metus būna 10–15 tokių atvejų.

„Žalieji koridoriai“ – tik pažadai?

Uždarant Chirurgijos, Ginekologijos skyrius, buvo žadėta, kad ligoniams iš rajoninių ligoninių (Prienų, Kaišiadorių), esančių netoli nuo Kauno klinikų, bus įkurti „žalieji koridoriai“ – t. y. jie bus priimami, ištiriami ir gydomi trečio lygio ligoninėje. Tačiau, pasak gydytojo J. Maslausko, realybė yra kitokia. Klinikose apžiūrėjus sunkų ligonį, ypač vyresnio amžiaus, jis neguldomas į šią gydymo įstaigą, bet siunčiamas gydyti į kitą Kauno ligoninę. Ten paaiškėja, kad nėra vietų ir ligonis parvežamas atgal pagal gyvenamąją vietą į Prienus. „Būna, kad vakare išsiunčiame ligonį į Kauną „žaliuoju koridoriumi“, o paryčiais jis, išvargintas ne tik tyrimų, bet ir tąsymo po ligonines, grąžinamas atgal. O eiliniai Kauno klinikų Priėmimo skyriaus gydytojai net kelerius metus nežinojo, kad Prienuose nebėra Chirurginio skyriaus ir grąžindavo ligonius operuoti į Prienus“, – pasakojo J.Maslauskas.

Direktorės pavaduotojo medicinai V. Karvelio teigimu, „žaliasis koridorius“ tinkamai veikia tik ligoniams, ištiktiems miokardo infarkto ar smegenų insulto.

Dažniausiai teikiama pagalba – sutrikusio širdies ritmo atkūrimas

28 metų reanimatologo patirtį turintis gydytojas Algirdas Kaupys pastebėjo, kad ligoniai į reanimacijos skyrių žiūri dvejopai: vieni mano, kad tai mirtininkų skyrius, kiti, atvirkščiai, nori būti čia paguldomi, nes gydytojas arba slaugytoja nuolat būna šalia.

Žinoma, medikams neretai tenka susidurti ir su mirtimi. „Netekus ligonio dar ilgai pergalvoji visas smulkmenas, apmąstai, ar viską padarei, ar tikrai nebuvo jokių galimybių išgelbėti gyvybę“, – pasakojo gydytojas A. Kaupys.

Pasak gydytojo, maloniausios akimirkos, kai ligonis, nors medikai jau mano, kad niekuo nebegalės padėti, atsigauna. Jis prisiminė neseną atvejį, kai be sąmonės, su skilvelių virpėjimu į ligoninę buvo atvežta labai garbaus amžiaus močiutė. Medikamentinis gydymas, elektrošokas padarė stebuklą – vos po 15 minučių ji jau bendravo su medikais ir artimaisiais.

Būna ir atvirkščiai, kai atrodo, kad ligoniui pagerėjo, bet staiga jo netenkama. „Sunku, kai žinai, kad tikrai niekuo nebegalėsi padėti – atvežtas ligonis agonijoje arba serga onkologine liga. Nors pagalbą teikiame net ir beviltiškais atvejais, bet aparatūra gyvenimą pailgina tik para ar dviem. Gal kartais ir nebereikėtų kištis į natūralų gamtos procesą“, – svarstė gydytojas A. Kaupys.

Gydytojo teigimu, didžioji dalis pacientų atvyksta su širdies ritmo sutrikimais. Jiems taikomas medikamentinis gydymas, o jam nepadėjus – elektros impulso terapija (elektrošokas).

Darbas Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje permainingas – ramybę labai greitai gali nutraukti skambutis iš Priėmimo skyriaus apie atvežtą sunkų ligonį. Jis juokavo, kad net artimieji, norėdami jį pažadinti, šūkteli: „Daktare, į priėmimą!“. Tai visuomet suveikia.

Varėnoje gyvenantis ir ten dirbantis gydytojas A. Kaupys į Prienų ligoninę, kurioje daugiau nei prieš tris dešimtmečius pradėjo gydytojo (tiesa, tuomet terapeuto) karjerą, budėti atvyksta kas kelintą parą.

„Parėjau namo!“ – sakė gydytojas. Ir juokdamasis pridūrė, kad keturis kartus „pasukęs į kairę“, kaip yra jo atveju, visada grįžti į tą pačią vietą. „Prienai,Varėna, Lazdijai, Kelmė ir vėl Prienai. Tikiuosi, kad daugiau nebesiblaškysiu ir iš čia į pensiją išeisiu“, – šypsojosi A. Kaupys.