Mintimis dalijasi praeiviai. Kaip jūs paskirstytumėt biudžetą?

Miglė Janavičiūtė: 

Manau, kad daugiau pinigų reikia skirti švietimui, nes šioje srityje reikia pokyčių ir reikia rasti žmonių, kurie tas reformas pagaliau įgyvendintų. Švietimas turi būti prioritetinė sritis, nes jaunimas – auganti karta, ji keis pasaulį. Žinoma, pinigų reikia ir kitoms sritims: keliams, statyboms, remontams, medicinai, tačiau investicijos turi būti naudojamos visų žmonių gerovei, o ne valdžioje esančiųjų asmeniniams poreikiams tenkinti. Lėšų turėtų būti skiriama ir visuomenės švietimui, o ne komisijų sudarymui, departamentų steigimui bei jų išlaikymui…

Rimas:

Miesto tvarkymui, gražinimui pinigų niekada nebus per daug. Reikia ir mokyklų vidų suremontuoti, nes užsukęs, pavyzdžiui, į „Ąžuolo“ progimnaziją, pasijunti lyg būtum grįžęs į sovietmetį. Pinigų reikia visoms sritims, bet man ypač skaudu matyti jaunus darbingus ir mažų vaikų turinčius žmones, kurie dirba, bet, gaudami minimumą ar net mažiau, nesuduria galo su galu.

Izabelė Juodsnukienė:

Pinigų trūksta visiems, bet labiausiai pensininkams, invalidams ir šeimoms su mažais vaikais. Pavyzdžiui, aš gaunu tik 250 eurų pensijos, tad sumokėjus mokesčius ir nusipirkus vaistų, ne kažin kas belieka. Bet aš džiaugiuosi, kad dar galiu vaikščioti, turiu kojas, rankas, nes, manau, kad yra žmonių, kuriems dar sunkiau. Miestas tvarkomas gražiai, švaru, vasarą daug gėlių. Tik kultūrinių renginių galėtų būti daugiau. Pavyzdžiui, vasarą Laisvės aikštėje galėtų būti įvairių švenčių ir pramogų. Dalis biudžeto galėtų būti skirta jauniems verslininkams remti – tuomet per porą metų jie atsistotų ant kojų ir pradėtų mokėti mokesčius į biudžetą. Pikta, kad pašalpas gauna jauni, darbingi žmonės, kurie net nebenori dirbti. Sunku jaunoms šeimoms su vaikais – jiems reikėtų paramos.

Nadiežda Pikienė:

Jei galėčiau, daugiau pinigų skirčiau kultūrai, kaimo keliams, medicinai. Kultūra pamažu miršta, reikia naujovių, kurios sudomintų daugiau žmonių. Mieste gatvės prižiūrimos, bet kai kur kaimuose yra neišvažiuojamų kelių. Kaimo gyventojai labai norėtų, kad būtų atkurtos ambulatorijos, kad, norint susileisti vaistų ar kokią kitą menką pagalbą gauti, nereikėtų važiuoti į miestą.

Kalbino ir fotografavo Laima Duoblienė