home Kraštas Į Jiezną atnešta dar prieš 525 metus paskelbta privilegija mokėti dešimtinę (nuotraukos)

Į Jiezną atnešta dar prieš 525 metus paskelbta privilegija mokėti dešimtinę (nuotraukos)

Spalio 7 d. Kaišiadorių rajone esančios Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje vėl skambėjo 1492 metais paskelbta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kunigaikščio Aleksandro paskelbta privilegija Darsūniškio bažnyčiai.

 

Dar saulei neįpusėjus savo dienos kelio Darsūniškio bažnyčios šventorių apsupo daugiau nei šimtas jaunųjų šaulių bei daug svečių iš gretimo – Prienų rajono. Čia teatralizuotame Jiezno mėgėjų teatro aktorių pasirodyme skambėjo dar 1492 m. paskelbtas istorinis dokumentas. Jame pirmą kartą minimas Jiezno vardas, todėl paskelbtas dokumentas – tarsi Jiezno gimimo liudijimas.

 

Išplėtęs Lietuvos ponų tarybos teises, LDK kunigaikštis Aleksandras 1492 m. gruodžio 4 d. privilegijoje Darsūniškio bažnyčiai paminėjo Jiezno vietovardį ir Jiezno dvarą.

 

Konstatuodamas sunkią Darsūniškio bažnyčios būklę, Aleksandras nutarė: „...tos bažnyčios naudai, jos dabartiniams valdytojams bei jų teisėtiems įpėdiniams, mūsų Darsūniškio dvare atidavėme, pavedėme ir dabar atiduodame, pavedame bei amžinai priskiriame teisę statytis ir įsirengti laisvą smuklę bažnyčios žemėje ir sklype, iš tos smuklės imti duoklę ir visokią naudą ramiai, be jokio trukdymo ir tą pelną naudoti taip, kaip pasirodys naudingiausia dabartiniam valdytojui bei jo įpėdiniams. Be to, tai bažnyčiai mes duodame ir amžinai priskiriame iš mūsų Jiezno dvaro, kuris yra Darsūniškio kryptyje, kviečių, rugių, miežių ir grikių dešimtinę, duotiną nuvalius mūsų laukus ir suarus pūdymus arba ir prieš suarimą. Todėl dvarų dabartiniams ir būsimiesiems valdytojams bei jų pavaduotojams mes tvirtai įsakome, kad tai, ką šv. Dievo bažnyčiai paskyrėme ir amžinai atidavėme, jūs tuojau be jokio atidėliojimo ir be jokių apsunkinimų savo laiku atiduotumėt ir įteiktumėt. Šiam dalykui paliudyti ir užtikrinti prie šio rašto prikabintas mūsų antspaudas“.

 

Taip prieš 525 metus rašytiniuose dokumentuose atsiradęs Jiezno vardas pradėjo savo garbingą kelionę per istorijos puslapius. Nors Jiezno reikšmė Lietuvos valstybei, praėjus daugiau nei 500 metų, yra šiek menkesnė nei prieš šimtą metų, tačiau krašto gyventojų bei kraštui dirbančių žmonių dėka Jieznas vis dar išlieka kaip svarbi kryžkelė istorijos bei dabarties labirintuose.

 

Bažnyčioje paskelbus istorinę privilegiją, šv. Mišias aukojo vyskupas-emeritas Juozas Matulaitis, Jiezno klebonas teol. mgr. Rolandas Bičkauskas bei Darsūniškio klebonas kan. Petras Linkevičius. Mišių metu pašventintos aukos bei istorinės vėliavos.

 

Po šv. Mišių pusantro šimto jaunųjų šaulių kolona, nešina jiezniečių žiniai skirta privilegija Darsūniškiui, pajudėjo į žygį pėsčiomis per istorines Jiezno dvaro žemes. Žinios nešėjų kolona keliavo per Užgirėlį, Jakniškes, Dukurnonis, Marginius ir pasiekė Jiezną. Kaip ir prieš daugiau kaip 500 metų, žinios nešėjai iki Jiezno keliavo daugiau kaip 20 kilometrų.

 

O tuo metu Jiezne jau buvo prasidėjusios 525 metų Jiezno vardo minėjimo iškilmės. Nepriklausomybės aikštėje puikavosi senovinių automobilių paradas, o šalia įrengtoje scenoje grojo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų orkestras. Saulei krypstant vakarop, Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, kartu su jaunaisiais bei vyresniais Prienų 206-osios kuopos šauliais 20 km nešęs privilegiją, ją iškilmingai paskelbė jiezniečiams bei šventės svečiams.

 

Šventės svečius bei jiezniečius istorinio vardo 525 metinių proga džiugino Edmundo Kučinsko bei „Poliarizuotų stiklų“ koncertas, o šildė Prienų šaulių košė ir Jiezno seniūno žuvienė.

 

Jiezno vardo paminėjimo iškilmes ir renginius organizavo Jiezno seniūnija, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras, Jiezno parapija ir Lietuvos šaulių sąjungos Kauno Vytauto Didžiojo II rinktinės Prienų 206-oji kuopa. Jiems padėjo LR Seimo narys Andrius Palionis, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Prienų rajono savivaldybė, Jiezno gimnazija, Kruonio seniūnija, ŽŪB „Nemunas“, Jiezno seniūnijos bendruomenės bei Dukurnonių kaimo bendruomenė.