home Kraštas Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojų Pažintinė išvyka į Anykščius ir Zarasus

Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojų Pažintinė išvyka į Anykščius ir Zarasus

Gražiausiomis paletės spalvomis pasipuošęs ruduo yra siejamas ne tik su socialinių darbuotojų pagerbimo švente, kurios metu prisimenama šios profesijos svarba visuomenės labui, įvardinama sunkaus darbo prasmė bei kartu pasidžiaugiama pasiekimais. Rugsėjis – mėnuo metuose, kuomet Prienų socialinių paslaugų centro kolektyvas tradiciškai organizuoja susitikimus su bendraminčiais, siekdami pasidalinti savo gerąja darbo patirtimi viešnagės metu kitose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, atrasti atliekamo darbo bendrumus ir skirtumus, kadangi socialinius darbuotojus sieja vienas tikslas – padėti žmogui tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Pažintinių išvykų planuose yra numatomi ne tik tokio pobūdžio susitikimai su kolegomis, bet tuo pačiu yra įtraukiama ir rekreacinė veikla. Ekskursijų metu neįpareigojanti aplinka tarp kolegų sumažina įtampą, sustiprina tarpusavio ryšius, skatina abipusį pasitikėjimą, vienas kito pažinimą bei supratimą. Bendros kelionės yra itin veiksmingas kolektyvą vienijantis būdas, kuris didina darbuotojų efektyvumą bei pagerina atliekamo darbo kokybę. Atsižvelgiant į tai, Prienų socialinių paslaugų centro kolektyvo dalyvavimo pažintinėje ekskursijoje tradicija yra iki šiol gyva, saugojama ir puoselėjama.

Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojų pageidavimu, siekiant aplankyti gražiausius Lietuvos ar kaimyninių valstybių kampelius ir vietoves, šiais metais buvo priimtas bendras sprendimas paviešėti Zarasų rajono socialinių paslaugų centre bei susipažinti ir pasižvalgyti po Zarasų ir Anykščių krašto apylinkes.

Ankstyvą rugsėjo 29 dienos rytą socialinių paslaugų centro darbuotojus trečią kartą pasitiko gidė Rasa Venslavavičienė. Ji kaip visada maloniai sutiko kartu vykti į kelionę, palydėti į Anykščius ir Zarasus, kurie garsėja lankomų objektų įvairove, papasakoti ne vieną legendą ar pristatyti istorinius faktus. Pagal sudarytą kelionės planą gidė pirmiausiai visus pakvietė užsukti į daugelį metų sėkmingai veikiančią Anykščių vyno gamyklą bei sudalyvauti edukacinėje programoje „Vyno kelias”. Apsižvalgę po didelę Anykščių vyno gamyklos teritoriją ir gamybos cechus bei susipažinę su natūralaus vyno gamybos procesu, kuris prasideda nuo sulčių spaudimo iki išpilstymo, ekskursijos dalyviai ne tik įgijo žinių apie skirtingos rūšies vyną, bet taip pat turėjo galimybę padegustuoti bei įvertinti alkoholinių gėrimų skonį, aromatą bei spalvą.

Viešnagės metu Anykščių mieste socialinių paslaugų centro kolektyvas neužmiršo sustoti prie garsiausio gamtos paminklo – Puntuko akmens, kuris nuo seno yra dažniausiai lankomas turistų bei vietinių gyventojų. Šis akmens riedulys dar kartą dažnam priminė prabėgusios vaikystės akimirkas, kai prieš daugelį metų kartu su klasės draugais buvo aplankę šį išskirtinio dydžio akmenį, kuris tuo metu sukėlė neužmirštamą įspūdį ir ilgam pasiliko kiekvieno atmintyje. Įsiamžinę nuotraukose prie gamtos ir kultūros vertybės, gausus būrys susidomėjusių dalyvių patraukė link Anykščių šilelyje įrengto medžių lajų tako, kuriuo žengiant prieš akis atsiveria natūralaus gamtovaizdžio subtilus grožis ir išskirtinumas. Pereiti visą medžių lajų taką bei pakilti į 34 metrų aukščio apžvalgos bokštą kai kuriems išvykos dalyviams buvo ne itin lengvai įveikiama užduotis. Tačiau tie, kurie nugalėjo aukščio baimę bei pasiekė aukščiausią apžvalgos bokšto tašką, turėjo galimybę iš paukščio skrydžio pasigėrėti nuostabiu vaizdu, kuriame tarsi paveikslėlyje ramiai teka Šventosios upė, rymo A. Baranausko apdainuotas Anykščių šilelis.

Atsisveikinę su Anykščių krašto žemėmis, Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojai savo kelionę tęsė į šiaurės rytų Lietuvoje esantį Zarasų miestą. Pakeliui link vietovės, kuri iš visų pusių yra apsupta ežerais, kolektyvas stabtelėjo Salako miestelyje, kadangi kiekvienam yra rekomenduojama pamatyti šio nedidelio miestelio puošmeną – Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią. Ekskursijos dalyviai susipažino su vietine gide, kuri išsamiai ir nuosekliai pristatė Salako miestelio gyvavimo istoriją, atskleidė pavadinimo kilmę bei kokia yra vietinių gyventojų kasdienybė. Žvelgdami į niekad neregėtą statinį, darbuotojai išgirdo Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios atsiradimo istoriją, jos išskirtinumo ir unikalumo priežastis. Jaunoji gidė pasakojo, jog prieš daugelį metų vietoj medinės bažnyčios Salako gyventojai savo rankomis ir sunkiu darbu per penkis metus iš tašytų akmenų pastatė iš kitų bažnyčių išsiskiriančią tvirtovę, kuri yra pati didžiausia ir aukščiausia Lietuvoje. Susidomėję klausytojai taip pat buvo pakviesti įeiti į bažnyčios vidų, apžiūrėti joje esančius vitražus, skulptūras, vargonus bei užlipti į bokštą, nuo kurio atsiveria Salako miestelio panorama.

Po pažintinio apsilankymo Salako gyvenvietėje pagal sudarytą kelionės planą buvo numatyta užsukti į Zarasų rajono socialinių paslaugų centrą bei svečiuose prie kavos puodelio pabendrauti su kolegomis socialinių paslaugų teikimo ir kitais socialiniams darbuotojams aktualiais klausimais.

Yra žinoma, jog Zarasų rajone auga pats seniausias ir storiausias Stelmužės ąžuolas. Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojai pasinaudojo galimybe apsilankyti Stelmužės kaime, kuriame jau daugelį metų savo šaknis įleidęs stūkso išskirtinio dydžio gamtos paminklas. Stelmužės ąžuolas iki šiol brandina savo vaisius – giles, tačiau yra reikalingas žmogaus įsikišimas. Paramstytos svyrančios šakos, suaižėjęs kamienas ir apkalta drėvė atspindi ąžuolo ilgaamžiškumo metus bei bandymus išsaugoti šią unikalų gamtos turtą, kuris kiekvienam kelia susižavėjimą ir nuostabą.

Šalia ąžuolo ant kalnelio esančios mažos bažnyčios varpai, kviečiantys į pamaldas, suskamba tik vieną kartą per mėnesį, kadangi Stelmužės kaime gyventojų skaičius sparčiai mažėja. Šiandien Stelmužės Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnyčios durys yra atrakinamos tik turistams ir svečiams, norintiems geriau pažinti Zarasų rajoną bei aplankyti istorinę vertę išlaikiusius objektus. Kuklioje bažnytėlėje, skaičiuojančioje beveik ketvirtą šimtmetį, veikia muziejus, todėl visi yra kviečiami apžiūrėti esančius meno dirbinius bei nors trumpam pabūti Dievo namuose, kuriuose nuolat vyrauja ramybė.

Turiningos kelionės pabaigoje visi dalyviai sugužėjo Šlyninkos vandens malūno prieigose. Jau kelis šimtmečius veikiančiame malūne yra organizuojamos edukacinės programos, kurių metu galima pamatyti grūdų malimo procesą ar paragauti gardžių blynų. Jaukioje vandens malūno aplinkoje susirinkę prie bendro stalo išvykos dalyviai dar kartą paminėjo Prienų socialinių paslaugų centro dešimtmetį bei socialinių darbuotojų profesinę šventę. Sveikinimo žodis ir netikėtos dovanos iš Prienų socialinių paslaugų centro direktorės Aurelijos Urbonienės rankų vainikavo pažintinę dienos išvyką. Visiems socialinių paslaugų centro kolektyvo nariams buvo įteikti ryškūs ir teigiamas emocijas sužadinantys puodeliai su įstaigos emblema bei kiekvienuose namuose reikalingas – elektroninis termometras.

Kiekviena kelionė dovanoja gražiausias akimirkas, kurios visad išlieka mūsų atmintyje.

 

Socialinio darbo organizatorė Ž. Simanavičienė