home Gamta Aukštadvario regioninio parko išskirtinumas – velnio duobės, skandinaviški akmenys ir europinis miežvienis

Aukštadvario regioninio parko išskirtinumas – velnio duobės, skandinaviški akmenys ir europinis miežvienis

Prienų rajono savivaldybės tarybos nariai lankėsi Aukštadvario regioniniame parke, kuris pagal administracinį suskirstymą priklauso Trakų, Kaišiadorių ir Prienų savivaldybėms.

 

Šalia senojo vieškelio – Lankytojų centras

Pažintis su parku prasidėjo Lankytojų centre, kur politikus pasitiko parko direktorius Vaclovas Plegevičius ir kraštietė vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė.

Pravėrus Lankytojų centro duris neatsitiktinai pasitinka karieta, mat nuo Vilniaus per Aukštadvarį, Stakliškes ir kitas vietoves vingiuojantis kelias yra senovinis vieškelis, minimas dar XIV amžiaus kryžiuočių raštuose. Šis vieškelis kadaise jungė svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis. Tuo metu Stakliškės, Užuguostis, Aukštadvaris ir kiti aplinkiniai miesteliai buvo nemaži administraciniai centrai.

„Kas tik nežygiavo senuoju vieškeliu! Senoliai dar prisimena, kaip juo keliavo išsipustę Napoleono kareiviai ir armotas su savimi tempė (tiesa, jiems grįžtant atgal, vaizdas buvo kitoks), žygiavo kaizerio laikų kareiviai, žmonės su baisiausiu siaubu net ir švedus mena“, – pasakojo R. Balsevičiūtė.

Lankytojų centre galima susipažinti su Aukštadvario regioninio parko gamtinėmis vertybėmis, istorijos, kultūros paveldo objektais. Originalioje ekspozicijoje pateikiami kelionių dviračiais ir pėsčiomis maršrutai, gamtos pažinimo galimybės, atskleistas šio regioninio parko savitumas bei išskirtinumas.

Aukštadvario regioniniame parke yra per 100 kultūros paveldo objektų: 39 archeologinės, 33 laidojimo, 20 mitologinių vietų, apie 20 vertingų statinių, jų kompleksų ir priklausinių, urbanizuotų vietovių. Vertingiausi iš jų archeologijos paminklai: Aukštadvario, Lavariškių, Pamiškės, Mošos, Strėvos, Žuklijų piliakalniai ir keturiolika V–XII a. pilkapynų.

Nors yra ką apžiūrėti ir Aukštadvaryje (Turgaus aikštė, Dominikonų vienuolynas, Aukštadvario dvaras, Kartuvių (Šibos) kalnas, hidroelektrinė ir kt.), regioninio parko darbuotojai keliautojams pasiūlė grįžti į Prienų rajono savivaldybę – keliauti per Mergiškių kraštovaizdžio draustinį Užuguosčio link. Šis kraštovaizdžio draustinis unikalus ne tik dėl savo kalvų, daubų ir ežeriukų, kurių vienas, sakoma, požeminiu tuneliu net susisiekia su Velnio duobe. Mergiškių kalvų miške yra gamtinis rezervatas, vertingas plačialapių miškų skrobliniu liepynu, kuriame auga europinis miežvienis.

Velnio duobių - gausu

Visiems žinomas legendomis apipintas už 4 km nuo Aukštadvario esantis gamtos paminklas –Velnio (Škilietų) duobė, pretenduojanti į 100 svarbiausių geologijos objektų sąrašą Europoje. Tačiau nedaug kas žino, kad Aukštadvario regioniniame parke yra ir daugiau legendomis apipintų duobių.

Pasak parko direktoriaus V. Plegevičiaus, iki 2000 m. buvo žinoma tik viena – Velnio– duobė. Atlikus geologinius tyrimus paaiškėjo, kad Aukštadvario regioninis parkas iš kitų išsiskiria versmingais Verknės ir Strėvos aukštupiais bei glaciokarstinės kilmės duobėmis, t. y. atsiradusiomis ištirpus žemėmis užverstiems ledo luistams.

Dabar Aukštadvario apylinkėse jau žinomos devynios vietovės, kurios priskiriamos „velnio duobių“ grupei. Tai Gelionių, Antaveršio, Albinavos ir kitos „velnio duobės“, nors, pasak R. Balsevičiūtės, mokslininkai ir nesutaria dėl jų kilmės. Vieni įsitikinę, kad šios duobės yra paskutinio ledynmečio, kiti – kad meteoritų padarinys. Yra geologų, manančių, kad duobės atsirado greitai tirpstant ledynų vandeniui, ir įrodinėjančių, kad duobių kilmė – sufuzinė.

Iš Skandinavijos atkeliavę rieduliai

Keliautojai stabtelėjo ir prie Polesės dvarvietės su išlikusia kapaviete, vadinama Čigonės kapu. Romantinė istorija pasakoja, kad čia palaidota dvarininkė Žižnevskienė. Bajorai Žižnevskiai buvo Užuguosčio Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios fundatoriai.

Unikalus objektas – Ustronės riedulynas, kurio status apie 30 m aukščio šlaitas tarsi grindinys padengtas rieduliais. Atlikus granito tyrimus paaiškėjo, kad šie rieduliai ledynų atvilkti net iš Skandinavijos (Alandų salų ir pietvakarių Suomijos), t. y. apie 4 tūkstančius kilometrų. „Tai rodo, kad Europa pas mus jau seniai atkeliavusi“, – juokavo V. Plegevičius.

Kalnas šiek tiek apnaikintas 1902 m., nes statomai Užuguosčio bažnyčiai dalis akmenų buvo vežama būtent nuo šios kalvos. Šis riedulynas padavimuose minimas kaip ,,Akmenų kalnas“, o kalno šlaite stovėjusią akmenų grupę senoliai vadino „Užkeikta veseilia“.

Lankytojų patogumui – pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelė, informaciniai stendai

Kelis geologinius objektus netrukus jungs maždaug 3 km ilgio pėsčiųjų takas. Bus ne tik sutvarkyti keliukai, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, bet atsiras ir informaciniai stendai, laiptai, apžvalgos aikštelė. Takas jungs kelias velniaduobes, riedulyną, iš apžvalgos aikštelės bus galima pasigėrėti įspūdingais apylinkių vaizdais ir Antaveršio ežeru. Net trys šio maršruto lankytini objektai yra Prienų rajono savivaldybės Stakliškių seniūnijos teritorijoje.

Trumpa ekskursija, pagyvinta V. Plegevičiaus ir R. Balsevičiūtės pasakojimais bei sakmėmis, legendomis ir tikėjimais, visokiais nutikimais iš senolių gyvenimo, patarimais, liaudies išmintimi, baigėsi Antaveršio kaimo kalvio Martyno Breikšto sodyboje, kur buvo galima susipažinti su šiuolaikinio kalvio darbo vieta ir jo dirbiniais bei pasivaišinti ant laužo virta žolelių arbata su medumi.

Aukštadvario regioninio parko darbuotojų R. Balsevičiūtės ir V. Plegevičiaus kaklus puošia papuošalai, pagaminti iš belemnito, vadinamo Perkūno kulka arba Velnio pirštu.