Šrifto virtuozas Gediminas Pempė
Gedimino Pempės tėviškė – Juodaviškių kaimas Jiezno valsčiuje, pusantro kilometro nuo Jiezno miestelio. Čia 1921 m. sausio 15 dieną pasaulį išvydo pirmasis Petro ir Ievos Pempių sūnus Gediminas. Be jo, šeimoje dar augo trys vaikai – sūnūs Algimantas ir Vytautas bei dukra Ieva Elvyra.
Petras Gediminas Pempė (1921–2008) – taikomosios grafikos kūrėjas, įnešęs reikšmingą indėlį į šios dailės srities barus Lietuvoje. Dailininkas, kurio aktyvus kūrybinis kelias prasidėjo XX a. 7 dešimtmetyje, kūrė knygų viršelius ir iliustracijas, firminius ir pašto ženklus, ekslibrisus, plakatus, atvirukus, sveikinimų adresus. Kaligrafija yra viena iš menininką geriausiai reprezentuojančių sričių – G. Pempė vadinamas šrifto virtuozu.
Neišmatuojamas G. Pempės veiklos mastas. Jis – Dailininkų sąjungos ir meno tarybos narys, parodų „Tarybinių dailininkų šriftai“ Jungtinėse Amerikos Valstijose, „TSRS tipografija“ Prancūzijoje dalyvis, Tarptautinės ekslibriso parodos Kaune I vietos laimėtojas, filatelijos ženklų, spausdintų Budapešte I, II ir III vietos laureatas. G. Pempės kartu su Vita Voveriene apipavidalintas vadovėlis „Matematika“ I klasei (1979) Maskvoje apdovanotas bronzos medaliu. Preciziškomis iliustracijomis pasidabinusi knyga „Lietuvos žuvys“ (1986) pripažinta gražiausiu „Mokslo“ leidyklos spaudiniu. „Šviesos“ leidyklos 60-mečio jubiliejinę ekspoziciją 2005 metais papuošė šviečianti Tado Vosyliaus skulptūra, sukurta pagal G. Pempės logotipą. Tai mokinukas su kuprine ant pečių, nuo 1964-ųjų iki šiol žingsniuojantis vadovėlių ir kitų leidinių viršeliais. Ne mažiau svarbūs ir žinomi kiti dailininko sukurti logotipai – Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, Kauno respublikinei klinikinei ligoninei ir kt.
Dailininkas sukūrė per 2000 spalvotų iliustracijų, 360 knygų viršelių, per 150 plakatų ir vaizdinių didaktinių priemonių, 270 sveikinimo adresų, 130 atvirukų…
Ir visuotinės kompiuterizacijos laikais be kaligrafo rankos neišsiversta: kurti Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Alytaus miestų herbai, apipavidalintos knygos, rašyti adresai Kauno savivaldybei, Algirdui Brazauskui, kardinolui Vincentui Sladkevičiui, išeivijos poetui Alfonsui Nykai-Niliūnui, Amerikos avangardinio kino kūrėjui Jonui Mekui ir kt. Kiekvienas eskizas, popieriaus lopinėlis turėjo savo vietą, buvo iki skausmo pažįstamas, brandintas, lyg magnolijos žiedas, galutiniam variantui. Formuotas ir perpieštas daugelį kartų namuose Kaune, Nevėžio gatvėje. Paskutiniojo savo darbo – Petro Palilionio knygos viršelio neužbaigęs, menininkas išėjo Romainių kalnelin 2008-ųjų žiemą…
Iškilūs pasiekimai taikomosios grafikos srityje liudija apie grynuolį, miniatiūrų meistro ranka vedžiojantį knygų antraštes, inicialines raides, garbės raštus, adresus pašto ženklus, exlibrisus. G. Pempė savo gebėjimais nesipuikavo, kopė tarsi į Laimės žiburį tobulybės ir išbaigtumo link.
Popierius, plunksna, o vėliau ploni lyg plaukas teptukai, tušas ir dažai – G. Pempės išraiškos priemonių arsenalas. Rikiavo jas pagal paskirtį, eilės tvarka, kiekvienos jų reikšmę žinodamas. Liniją brėžė sulaikęs kvėpavimą, juokdamasis, kad Diureris piešinį darydavo pats, o varį graveriai raižydavo. Dailininko santykis su popieriumi buvo ypatingas, galima sakyti, sakralus: „Niekada nematėme nė menkiausios popieriaus skiautės, suglamžytos ar nusviestos šalin. Piešdamas šimtus eskizų, atliekamus surinkdavo, tvarkingai padėdavo į aplanką“, – pasakojo dailininko sūnus architektas Kęstutis Pempė.
Kaligrafo darbai saugomi Kauno Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Maironio literatūros, Tado Ivanausko, Kauno miesto ir Aviacijos muziejų rinkiniuose, o nuo 2017 m. rugsėjo ir Prienų krašto muziejaus fonduose.
Prienų krašto muziejuje spalio 14 d. 13 val. atidaroma Gedimino Pempės paroda „Nė dienos be brūkšnio“.
Informacija parengta pagal albumą Gediminas Pempė „Nulla dies sine linea“
