Ar mes stengiamės, kad keliuose nebūtų nelaimių?
Ilona Vilkienė:
Turėtų stengtis ir vairuotojai, ir pėstieji. Visada sumažinu greitį ir atidžiau stebiu, kai pamatau šalikelėje pėsčiuosius, ypač vaikus. Pėstieji dažnai į perėją žengia neapsižvalgę, neįvertinę oro sąlygų. Džiugu, kad dabar vaikai nuo mažų dienų mokomi, kaip elgtis, kad neįvyktų nelaimė. Aš pati vaikams nuolat primenu, kad pereinant gatvę būtina palaukti, kol automobilis sustos, kad būtina dėvėti šviesą atspindinčias liemenes ir atšvaitus, o važiuojant dviračiu – ir šalmą. Gal užaugs sąmoningesnė karta.
Janina Janulevičienė:
Manau, kad dėl nelaimių keliuose labiau kalti vairuotojai, kurie važiuoja viršydami greitį ir nieko nepaisydami. Gyvenu F. Martišiaus gatvės gale ir dažnai matau, kaip dideliu greičiu pro šalį „kaip pasiutę“ lekia automobiliai. Pastebėjau, kad dviratininkai visada važiuoja apsivilkę liemenes. Vakare po miestą nevaikštau, todėl nežinau, ar pėstieji dėvi atšvaitus, liemenes. Tačiau dieną kartais matau, kad mokinukai į perėją žengia neapsižvalgę. Prieš kelias dienas autoavarijoje žuvo kaimynė, jos sesuo ir vairuotoja. Manoma, kad nelaimė įvyko dėl jaunos vairuotojos neatidumo. Visada turime saugotis patys, būti atidūs.
Gytis Grušelionis:
Siekdami, kad sumažėtų nelaimių keliuose, pirmiausia turime gerinti eismo dalyvių kultūrą, tik neįsivaizduoju, kaip tai padaryti. Gal vairavimo mokyklose turėtų daugiau mokyti ne eilinių principų, bet vairavimo kultūros ir supratimo, kad kitų gyvybė tokia pat brangi kaip tavo paties. Ir pėstieji turėtų būti labiau atsakingi, suprasti, kad vairuotojai ne visada viską pamato ir gali įvertinti situaciją. Save saugoti reikia pirmiausia patiems. Vaikams jau nuo mažumės diegiami įgūdžiai, kaip saugiai elgtis gatvėje. Esu įsitikinęs, kad prevencija – labai gerai, nes baudos – neveiksmingos. Turime prisiminti, kad penkios minutės, kurias sutaupysime viršydami greitį ar lenkdami ten, kur negalima, nieko nevertos prieš gyvybę. Manau, kad tas, kuris namuose elgiasi kultūringai, ir kelyje užleidžia kitą, stabteli. Tačiau visada buvo ir bus nekultūringai ir chuliganiškai besielgiančių, nors, kiek pastebiu, eismo kultūra gerėja.
Aldona Cėplienė:
Nors ir daug daroma, kad nelaimių keliuose mažėtų, vis dar yra ir chuliganiškai besielgiančių vairuotojų, ir skubančių bei neapsižvalgančių pėsčiųjų. Yra vilčių, kad po kurio laiko eismo dalyvių kultūra pagerės, o kartu ir nelaimių sumažės, juk dabar vaikai nuo mažų dienų nuolat to mokomi. Per pastaruosius dešimtmečius automobilių gatvėse labai padaugėjo, o eismo dalyvių mąstysena nepasikeitė. Turime keistis patys ir mokytis iš kitų klaidų, nes iš savų pasimokyti galime ir nebespėti.
Rita Varnienė ir Martynas Varnas:
Rita: Mes namuose su sūnumi nuolat kalbame apie tai, kaip elgtis gatvėje, apie liemenės ir atšvaitų būtinumą. Manau, kad pirmiausia šeimoje reikia vaikui rodyti tinkamą pavyzdį, tada jis savaime visko išmoks. Gaila, kad gatvėse ir keliuose ne visi suaugusieji elgiasi tinkamai.
Martynas: Aš eidamas per gatvę visuomet pirmiausia pažiūriu į kairę, po to į dešinę. Ir niekada nebėgu. Mokykloje dalyvauju „Šviesoforo“ konkurse, todėl ruošdamiesi jam daug mokomės.
Kalbino ir fotografavo Laima Duoblienė
