Laiškas „Tikėjimo labirintuose“

Paskutiniu laikotarpiu vis dažniau Prienų bei šalia esančio Birštono gatvėse sutinku įvairių žmonių, kurie užkalbindami vis klausia, ką manau apie Dievą. Kiti bando prieidami tiesmukiškai prakalbinti klausdami, ar žinau, koks Jis geras?

 

Gyvenimo patirtis ir ankstesni susidūrimai didesniuose miestuose pamokė, jog tikėjimas nėra politinė partija, kurią daugelis politikų gali kone kasdien mainyti, senesniąją apkaltindami nesuderinant savo politinių tikslų su pačių politikų tikslais. Tikėjimas yra tai, kuo žmogus save nuramina, kad galėtų turėti aiškų tikslą, aiškias mintis ir laisvą protą kurti bei nugyventi jam skirtą gyvenimą. Nugyventi dirbant, o ne mąstant „kodėl turėčiau dirbti?“ Todėl į bet kokius paklausimus apie Dievą gatvėje užkalbinusiems žmonėmis mandagiai ir su šypsena atsakau, jog viskuo tikiu, skubu ir ne taip mandagiai, norėdama sutaupyti tikrai paskutiniu metu brangų laiką – keliauju tolyn.

 

Pasaulyje yra daug tikėjimų – vienus laikome pagrindiniais,tikrais, kitus – netradiciniais, atsiskyrėliais. Demokratijos principas suteikia žmogui pasirinkti tikėjimą tokį, kokio jis pageidauja, todėl jų įvairovė ir nuolat atsirandančios ar atskylančios naujos religijos tampa tikrai nemažu iššūkiu ir esamoms religijos, ir sau. Žinome didžiausias religijas – krikščionybę, islamą, budizmą ir esame girdėję apie nuolat nuo jų atskylančius naujadarus, kurie pamažu pavirsta ne į religinės laisvės, bet į politinės valdžios kovos mašinas. Jeigu nuo senų laikų žinojome, kad skirtingose religijose skirtingai tikima į tą patį vieną Dievą, tai vos keletas dešimtmečių ar jau vieną kitą šimtmetį egzistuojančiose naujose religijose vyksta vaidai kaip Seime. Ne skatinant žmogų tikėti, bet skatinant jį tikėti kitaip – šiek tiek pakeisti vieną „poterėlį“, kitą – išvis panaikinti, tada pridėti kažkokį naują… Ir tos mažosios religijos tampa politinėmis partijomis, kurias, anot jų, didžiosios nuolat engia. O dar jeigu pagrindinę bažnyčią supurto koks skandalas! Tada mažosios pradeda trinti rankas – ateinančiuose rinkimuose jų gretose bus daugiau tikėjimo ar politinių pasekėjų.

 

Niekada nesiekiau tapti kokios nors aukšto rango pernelyg atsidavusia bažnyčios nare, todėl Dievą tikėjau tokį, kokį jį įsivaizduoju, ir pagalbos prašiau bei dėkojau tais žodžiais, kurie yra man suprantami ir eina man iš širdies, o ne tais, kuriuos sunku atsiminti ir kuriuos prisiverčiant reikia pasakyti tam tikra tvarka gerai pasukant galvą ir be meilės. Tai darydavau ir šv. Mišių metu, ir namuose.

 

Nesigilinant į dieviškosios apvaizdos reikšmę bei bažnyčios kanonus, nereikėdavo ir su kitomis religijomis diskutuoti apie konkrečius, jų manymu, netinkamas Šventojo Rašto frazes ar jų išaiškinimą. Tačiau tolerancija smulkiosioms religijoms pradėjo stipriai nykti po visai nesenų įvykių kaimynystėje.

 

Į Prienus iš kito miesto atsikrausčiusi garbaus amžiaus kaimynė, nors ir gana uždara, buvo gana draugiška moterėlė. Tačiau vieną dieną sužinojome, jog ji sunkiai serga. Apsilankius pas gydytoją jai buvo paskirtas gydymas. Ilgesnį laiką neteko su ja bendrauti, kol vieną dieną sužinojau, kad jos būklė labai prasta. Vėl kreipusis į gydymo įstaigą, ji atsidūrė ligoninės palatoje, tačiau labai greitai grįžo namo vis prastėjančios būklės.

 

Paaiškėjo, jog sunkiai serganti moteris yra gerai pažįstama vienai iš netradicinių religinių bendruomenių ir pas ją svečiuose nuolat lankosi būtent šios bendruomenės nariai. Pasidomėjus gydymo įstaigoje nustebino aktas, jog pradėjus gydyti garbaus amžiaus moterį, ji po kurio laiko vis atsisako gydymo. Sutapimas ar ne – po šios bendruomenės narių vizitų. Kiek gydytojams pavykdavo moters sveikatos būklę atstatyti jos priežiūros metu, tiek ji vėl pablogėdavo po, kaip vėliau nugirdau, šių narių rekomendacijos nesigydyti.

 

Vėliau pasidomėjusi sužinojau, jog ši religinė bendruomenė suteikia visas galias Dievui ir savo nariams griežtai rekomenduoja karštais melstis Dievui, užuot nuėjus pasitikrinti pas gydytoją ir priimti jo gydymą.

 

Tačiau kokios tos rekomendacijos bebūtų, mano nuomone, gyvename ilgiau ir sveikiau dėl to, kad mums padeda pats Dievo kūrinys – žmogus gydytojas. Ir tokia iš Dievo gimusia ir atsiųsta pagalba kaip tik reikėtų naudotis. Nors daugelis tikisi stebuklo iš Dievo, kuris jiems norimu laiku turėtų pasirodyti kaip griaustinis ar uraganas, tačiau niekaip nesugeba pastebėti, kad jo apvaizda yra mumyse – kas rytą atsikeliančius, pasitinkančius šviečiančią saulę, ant stalo randančius maisto, rūbų spintoje ir einančius darbą ar kitais reikalais – tuos pačius Dievo kūrinius: dangų, žemę, gyvūnus, augalus ir, svarbiausia – žmones.

 

Mielieji, būkite atsargūs su, mano manymu, nelabai protingais vienos ar kitos religijos patarimais. Mes patys kuriame sau gyvenimą ir patys turime pasirūpinti savimi, kad gyventume, kad galėtume atnašauti Dievui. Dievas nesukūrė žmogaus tam, kad šis mirtų ar kankintųsi. Dievas su malonumu, dar nuo pirmojo žmogaus Žemėje, priėmė iš mūsų aukas. Tos savo kasdienės aukos, jei nesirūpinsime savimi, nebegalėsime paaukoti. Dievas suteikė mums daug gyvenimiškų užduočių, kurias turime išspręsti, kad pajustume palaimą ir galėtume džiaugtis Dievo teikiamomis dovanomis.

 

Beje, kiek teko girdėti kaimynystėje gyvenančią moterį pavyko atskirti nuo religinės bendruomenės išvežant ją į kitą rajoną. Deja, nors sveikatos būklę pavyko pataisyti, moteris liko be vienos kojos…

 

Regina

 

 

Kunigo komentaras

Dievas iš tikrųjų nėra suinteresuotas, kad žmogus mirtų, juolab kančiose. Juk ir Apaštalų tikėjimo išpažinime išpažįstame, kad tikime į Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją ir į Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris <…> sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.

 

Šventajame Rašte, Siracido knygoje, yra ir atskiras skyrius „Liga ir mirtis“:

1 Brangink gydytoją, nes jis tau svarbus;

juk VIEŠPATS jį sukūrė.

2 Juk iš Aukščiausiojo eina jo gydymo dovana

ir iš karaliaus jis gauna pragyvenimą.

3 Gydytojo žinojimas daro jį įžymų,

ir didžiūnai jam pagarbą reiškia.

4 VIEŠPATS išželdina iš žemės vaistažoles,

kurių protingas žmogus neturėtų niekinti.

5 Argi vanduo nebuvo pasaldytas šakele medžio,

kad būtų pažinta jo jėga?

6 Jis suteikia mirtingiesiems žinojimą,

kad būtų pašlovintas savo nuostabiais darbais.

7 Vaistažolėmis gydytojas gydo ir malšina skausmą,

o vaistininkas iš jų gamina savo vaistus.

8 Dievo darbai niekad nebus užbaigti,

iš jo sveikata sklinda visoje žemėje.

9 Mano vaike, kai sergi, nelūkuriuok,

bet melskis VIEŠPAČIUI, kuris tave išgydys.

10 Atsisakyk savo ydų, laikyk savo rankas švarias

ir apvalyk savo širdį nuo visų nuodėmių.

11 Atnašauk maloniai kvepiančią auką

ir geriausių miltų paminėjimo dalį, –

dosnią atnašą pagal savo išgales.

12 Betgi ir gydytojui leisk ateiti,

nes VIEŠPATS jį sukūrė;

neleisk jam nuo tavęs pasitraukti, juk tau jo reikia.

13 Būna atvejų,

kai išgijimas yra gydytojo rankose,

14 nes ir jis meldžiasi VIEŠPAČIUI,

kad suteiktų jam sėkmę nustatant ligą

ir gydymas išgelbėtų ligonio gyvastį.

15 Kas nusideda savo Kūrėjui,

bus įžūlus ir savo gydytojui. (Sir 38)

 

Tiesa, ši Biblijos (Šventojo rašto) knyga, kartu su dar šešiomis knygomis, priklauso Antrajam kanonui. Protestantai bei daugelis netradicinių religijų šių knygų nepripažįsta. Jie savaip interpretuoja ir tikėjimo tiesas.

Visada žmogus turi savimi pasirūpinti, tik pats besirūpindamas savimi gali gauti ir Dievo paramą. Dievas yra gailestingas, tačiau kiekvienas žmogus turi ir pats rūpintis savo sveikata, saugumu bei tikėjimu. Juk duris nakčiai visada užrakiname nuo galimos vagystės, o eidami į pūgą – šiltai apsirengiame.

Svarbiausia, kad žmogaus protas blaiviai priimtų tai, kas jam yra sakoma ir priimtų ne tik Dievui, bet ir savo sveikatai palankius sprendimus.

Skriaudžių Šv. Lauryno parapijos klebonas Arūnas Simonavičius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close