Artėja užkrečiamųjų ligų sezonas
Permainingi rugsėjo orai paspartino peršalimo ligų sezono pradžią – sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius Lietuvoje kas savaitę didėja maždaug dvigubai, fiksuojami ir pavieniai gripo atvejai. Taip pat ruduo atsineša ir kitas savo ligas – rotavirusines infekcijas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet rugsėjį sergančiųjų peršalimo ligomis buvo gerokai daugiau nei tuo pačiu laiku pernai.Tokiam sergančiųjų peršalimo ligomis pagausėjimui didžiausią įtaką turi permainingi orai – oras drėgnas, tačiau labiau šiltas nei šaltas, todėl apsirengus rudeniškai, šilčiau, greičiau sušylama, suprakaituojama ir net mažiausio skersvėjo pakanka, kad susirgtume.
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos
Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (toliau ŪVKTI) sąvoka apima įvairių mikroorganizmų sukeltas ligas, kurioms būdingi kvėpavimo organų pažeidimo požymiai. Šios infekcijos sukelia ūminį viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, galintį pažeisti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir pavienes jo dalis.
Virusus oro lašeliniu ar kontaktiniu būdu platina užsikrėtęs žmogus. Šios infekcijos plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint bei tiesioginio kontakto keliu. Galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus.
Šiomis infekcijomis dažniau sergama rudens ir žiemos laikotarpiu, dažniausiai serga vaikai, todėl peršalimo ligos pavojingesnės mažiems vaikams. Virusai ypatingai suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams. ŪVKTI būdinga staigi pradžia, pakilusi temperatūra, sloga, kosulys, dusulys, gerklės skausmas, čiaudėjimas, ašarojimas. Užsikrėtus simptomai gali atsirasti per keletą valandų.
Gripas
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5–10 proc. gyventojų. Lietuvoje sergamumas gripu padidėjas rudens – žiemos sezonu.
Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. (vidutiniškai per 48 val.).
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Kaip apsisaugoti nuo ŪVKTI ir gripo?
o Dažnai plaukite rankas (prieš ir po valgio, pasinaudoję tualetu, išsipūtę nosį ar grįžę iš lauko).
o Kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite burną, nosį ir nebijokite to paprašyti kitų. Virusai su iškosėtais ar iščiaudėtais lašeliais sklando nedideliu atstumu (iki 1 metro).
o Vėdinkite ir drėkinkite patalpas (ypač tada, jeigu patalpų oras sausas). Būtinai kasdien atidarykite langus ir išvėdinkite namus;
o Valgykite sveiką maistą. Jeigu mityba bus nevisavertė, organizmui trūks vitaminų ir mineralinių medžiagų.
o Pakankamai miegokite.
o Būkite fiziškai aktyvūs (kasdien bent po pusvalandį aktyviai pajudėkite).
o Venkite streso. Įrodyta, kad nuolatos stresą patiriantys žmonės dažniau serga ne tik peršalimu, bet ir kitomis ligomis.
o Neperšalkite. Jei lauke žvarbus vėjas, stenkitės kuo mažiau kvėpuoti pro burną, kuo mažiau kalbėti. Reikėtų dėvėti sezonui tinkančius drabužius (geriau – natūralaus pluošto) ir drėgmės nepraleidžiančius batus.
o Susirgę kreipkitės į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerkite daug skysčių, likite namuose.
o
GRIPAS |
Būdingi simptomai |
PERŠALIMAS |
Didelis (>38°C), trunka 3–4 d. |
Karščiavimas |
Nėra ar nežymus (apie 37°C) |
Dažnas ir didelis |
Bendras silpnumas |
Kartais ir nedidelis |
Galimas ir dažnas |
Šaltkrėtis |
Retai |
Dažnas |
Galvos skausmas |
Retai |
Stiprus |
Raumenų skausmas |
Nebūdingas |
Pasireiškia dažnai, gali būti sausas ir sunkus |
Kosulys |
Švelnus |
Didelis |
Gerklės skausmas |
Nuo lengvo iki vidutinio |
Didelis |
Krūtinės diskomfortas |
Nedidelis |
Kartais |
Sloga (užgulta nosis) |
Pasitaiko dažnai |
Kartais |
Čiaudulys |
Dažnai |
Dažnai užsikrečiama nuo sergančiųjų, kurie kalba, kosėja, čiaudo |
Užsikrėtimo būdas |
Dažnai užsikrečiama nuo sergančiųjų, kurie kalba, kosėja, čiaudo |
Staigi pradžia (per 12 val.) |
Simptomų pradžia |
Laipsniška |
6–7 dienos |
Ligos trukmės |
3–4 dienos |
Dažnos ir sunkios |
Komplikacijos |
Nebūdingos |
Gripo vakcina jau pasiekė Lietuvą
Viena iš veiksmingiausių priemonių prieš gripą – skiepai. Tai efektyviausia priemonė, padedanti išvengti gripo ir rimtų jo komplikacijų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad 2017–2018 metų gripo sezonui skirta vakcina ,,Influvac“, įsigyta už valstybės lėšas, rizikos grupių skiepijimui jau pristatyta į Lietuvą.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017–2018 metų gripo sezonui nupirko 123 470 vakcinos „Influvac“ dozių. Sezoninė gripo vakcina į asmens sveikatos priežiūros įstaigas bus pristatoma nuo š. m. rugsėjo 14 d. iki š. m. spalio pirmos savaitės pabaigos.
Pasaulio sveikatos organizacija ypatingai rekomenduoja pasiskiepyti šiems rizikos grupių asmenims:
o 65 metų ir vyresniems asmenims;
o nėščiosioms;
o asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
o asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
o sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
ROTAVIRUSINĖS INFEKCIJOS
Rotavirusinė infekcija – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje kasmet sergamumas šia infekcija padidėja gruodžio – balandžio mėnesiais. Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija registruojami ištisus metus.
Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Nors rečiau, tačiau gali sirgti ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema.
Pagrindinis rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Rotavirusais užsikrečiama per burną. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną. Taip pat šia infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas virusais užterštomis rankomis.
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24–72 valandų nuo užsikrėtimo. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3–4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti.
Kaip apsisaugoti nuo rotavirusinių infekcijų?
Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepai. Nuo ateinančių metų rudens vaikai nemokamai bus pradėti skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Vakcina, kuria bus skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių, jau yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Rotavirusų plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose galima sumažinti nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis.
o Rankų higiena – pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti rotavirusinės infekcijos plitimo riziką. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet ir grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą.
o Jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama tokio vaiko neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikiniai ligos simptomai ir dar kelias dienas jiems pasibaigus.
o Ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli ligonis, būtina gerai vėdinti, sergančiojo slaugai naudoti kuo daugiau vienkartinių slaugos priemonių.
o Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.
o Saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karštu lygintuvu.
o Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti.
o Maitinimas krūtimi yra patikima profilaktika, apsauganti kūdikius nuo užsikrėtimo rotavirusais.