Paminėti Pociūnų aerodromo ir sklandymo klubo jubiliejai
Pociūnuose buvo paminėtas Pociūnų aerodromo 60-metis ir Kauno sklandytojų veiklos 85-erių metų jubiliejus. Aviacijos entuziastus pasveikino ir gamta – po lietingos ir apniukusios savaitės dangus išsigiedrijo ir padovanojo vasarišką orą. O virš Pociūnų aerodromo, kaip prieš porą dešimtmečių, dangų raižė sklandytuvai, spalvotus kupolus išskleidę leidosi parašiutininkai, viražus suko akrobatinio skraidymo meistrai.
Paminėti dviejų jubiliejų, susitikti su bičiuliais, prisiminti senus laikus, pasidžiaugti dabartimi ir pasvajoti apie ateitį atvyko ne tik dabartiniai sportininkai, bet ir veteranai bei tie, kurie kažkuriame savo gyvenimo tarpsnyje buvo susiję su Pociūnų aerodromu.
Kauno sklandymo klubo istoriją priminė dabartinis jo vadovas Vytautas Sabeckis. Klubo gimtadienis – 1932 m. rugpjūčio 15 d., kai oficialiai buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje sklandymo mokykla Petrašiūnuose. Jau tą patį rudenį buvo atlikta 410 skridimų ir pirmieji penki sklandytojai įvykdė „A“ kategorijos normatyvus.
Petrašiūnų kalvelės buvo per žemos ir netenkino sklandytojų poreikių, tad buvo nuspręsta, kad jau atėjo laikas Nidoje, kur yra geri šlaitai „A”, „B” ir „C“ kategorijos sąlygoms vykdyti, įkurti sklandymo mokyklą. Mokykla veikė šešerius metus (1933–1939 m.), buvo paruošti 79 „C“, 149 „B“, 242 „A“ kategorijos pilotai, atlikta daugiau kaip 10 tūkst. skridimų, ore išbūta daugiau nei 260 val.
Be Nidos sklandymo mokyklos, nuo 1937 m. Kaune veikė ir velkamojo skridimo mokykla, kurioje skraidė jau patyrę sklandytojai, o sklandytuvus pakeldavo lėktuvu.
Sklandytojai mokėsi, tobulėjo, pradėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose, varžytis Lietuvoje.
Sklandytojų entuziazmo dėka skraidymai nenutrūko ir prasidėjus politinėms permainoms, ir karo metais bei pokariu.
1952 metus galima laikyti Lietuvos sklandymo renesansu, o dar po kelerių metų, kai buvo sukonstruotas automobilinis sklandytuvų išvilkimo agregatas, sklandytojams tapo pasiekiami ir termikai.
1955 m. buvo įsteigta Kauno sklandymo stotis, kuri įsikūrė Kulautuvoje. Po poros metų, čia pasidarius per ankšta, pradėta skraidyta Veprių aerodrome (Ukmergės r.). 1957 m. rudenį sklandytojai pradeda kurtis Pociūnuose. 1961 metais, sklandytuvų pakėlimui gavus lėktuvus, sklandymo stotis išaugo į sklandymo klubą.
Ypatingos pagarbos nusipelno Kauno aviacijos sporto (ASK) klubo vadovas Aleksandras Jonušas, klubui vadovavęs nuo 1963 iki 1986 metų. Tuo laikotarpiu buvo pastatyti angarai, gyvenamosios patalpos sportininkams, garažai, sandėliai ir kt. Gera materialinė bazė lėmė, kad Kauno ASK tapo Lietuvos sklandymo centru. Čia nuolat būdavo rengiami Lietuvos čempionatai, sklandytojų rinktinės treniruočių stovyklos. Ir ne tik Lietuvos. Pociūnus pamėgo ir Sovietų Sąjungos sklandymo rinktinė, dažnai čia rengdavusi treniruočių stovyklas bei čempionatus.
Kauno ASK pagal skraidymo valandų ir sklandytojų skaičių bei jų sportinius pasiekimus buvo vienas geriausių sklandymo klubų visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje. Kauno klube išaugo ir didelis būrys sklandytojų, garsinusių ir iki šiol garsinančių Lietuvos vardą pasaulyje.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, lietuviai ne tik pradėjo aktyviai dalyvauti Europos ir pasaulio sklandymo čempionatuose, bet nemažai tokio aukšto lygio čempionatų buvo surengta ir Pociūnuose.
Daugiau informacijos apie sklandymo klubą, jo istoriją bei sportininkų pasiekimus galima rasti Kauno apskrities sklandymo klubo puslapyje www.pociunai.lt.
V. Sabeckis priminė, kad Pociūnų aerodromas – ne vien sklandymas. Iki šiol sklandytojai juo dalijasi su parašiutininkais, kurių klubas dabar įsikūręs kitame aerodromo kampe. Ne taip seniai čia buvo įsikūrę ir akrobatinio (anksčiau vadinto pilotažiniu) sporto mėgėjai, kurie, anot V. Sabeckio, prieš kurį laiką pakėlė sparnelius ir, ieškodami šiltesnės vietos, išskrido į Kauną. „Šiandien – simbolinė diena, nes aerodrome vėl telpa visi: sklandytojai, parašiutininkai ir akrobatinio sporto entuziastai“, – džiaugėsi V. Sabeckis.
Jis padėkojo žmonėms, kurie kūrė ir puoselėjo šį klubą, čia dirbo, padėjo rengti čempionatus: turbūt vyriausiam minėjimo dalyviui sklandymo ir akrobatinio sporto meistrui Vladui Drupui (95 m.), ką tik vienviečiu lėktuvu „sukusiam“ figūras ore, ilgamečiui klubo vadovui Aleksandrui Jonušiui, UAB „Termikas“ bei UAB „Sportinė aviacija ir Ko“ direktoriuiVytautui Mačiuliui, Kauno parašiutininkų klubo vadovui Kęstučiui Milišauskui, Kauno aeroklubo direktoriui Algimantui Ženteliui, ilgamečiams Kauno sklandymo klubo darbuotojams Vytautui Birbalui ir Igoriui Bykovui, Kauno ASK valdybos pirmininkui Artūrui Klimašauskui, Prienų rajono savivaldybės merui Alvydui Vaicekauskui ir kt.
Prienų rajono savivaldybės meras A. Vaicekauskas, sveikindamas darnią aviacijos bendruomenę, linkėjo ne tik siekti savo tikslų, palankių valdžios sprendimų, „pritraukti“ daugiau lėšų, įsigyti naujos technikos, bet ir toliau klestėti bei garsinti Prienų vardą.
Gražaus dvigubo jubiliejaus proga aviacijos entuziastus sveikino ir būrys svečių.
„Kauno sklandymo klubas, prieš 60 metų atradęs šį aerodromą ir jame pradėjęs sportinės aviacijos veiklą, davė pradžią ir kitoms aviacinio sporto šakoms: akrobatiniam sportui (anksčiau vadintam aukštuoju pilotažu), parašiutininkams“, – kalbėjo Kauno aeroklubo vadovas A. Žentelis, linkėdamas, kad Pociūnų aerodromas ir toliau būtų pilnas aviacinio „veiksmo“.
Muzikinę dovaną įteikė Alytaus Vizgirio benruomenės centro vokalinis ansamblis „Jotvainiai“ bei kapela.
Buvo apdovanoti ir ką tik Pociūnų aerodrome pasibaigusių akrobatinio sporto varžybų Kauno aeroklubo taurei laimėti nugalėtojai. Veteranų ir mėgėjų grupėje nugalėtoju tapo Gytis Stelmokas, antrąją vietą iškovojo Steponas Grybas, trečiąją – Jonas Noreika. Sportininkų kategorijoje nugalėtoju tapo Igoris Lobanovas, antrąją vietą iškovojo Nerijus Baublys, trečiąją – Dovydas Valatkevičius.
Pasibaigus oficialiai renginio daliai aviacijos veteranai ir dabartiniai šio sporto aktyvistai dar ilgai dalijosi prisiminimais, žiūrėjo nuotraukas, kūrė ateities planus.