Naudžiūnų kryžius saugos žuvusiųjų atminimą
Naudžiūnų miškelyje prie pat kelio stovi vienišas kryžius, ant kurio užrašas, bylojantis apie netoliese žuvusius du Lietuvos partizanus: Dainavos apygardos vadą Vincą Daunorą-Ungurį ir jo ryšininką Jurgį Palionį-Dobilą. Šalia kryžiaus auga keletas ąžuoliukų, kurie paslepia kryžių po savo šakomis, todėl kartais pravažiuojant galime neatkreipti dėmesio į šalikelėje stovintį kažkam brangų atminimo ženklą.
Kada tiksliai kryžius pastatytas ir kas autorius, nėra žinoma. Iš surastų senųjų nuotraukų ir užrašų drįstu teigti, kad kryžius galėjo stovėti kitoje vietoje ir tik po keleto metų buvo perstatytas, nes tai liudija nauja lentelė „netoli nuo šios vietos 1954.08.18 išduoti žuvo …“. Ši vieta nėra pamiršta. Prieš keletą metų Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vasaros stovyklos moksleiviai kartu su Birštono muziejaus direktoriaus pavaduotoju Vytautu Šeškevičiumi sutvarkė aplinką, pasodino gėlių, kiekvieną kartą pravažiuojant randama čia uždegtų žvakučių – vadinasi, kažkas lanko ir prisimena čia žuvusius partizanus. Tačiau metai bėga, o medinis kryžius, nuolat prausiamas lietaus, nematantis saulės spindulių, pradėjo pūti ir būtinai reikėjo jį restauruoti arba ieškoti lėšų, kad būtų galima pastatyti naują. Lėšų kaip visada nėra, bet galima surasti gerų žmonių, kurie pamiršę savo darbus padės prašantiems pagalbos. Vytauto Šeškevičius padėjo kryžių nuimti ir parvežti į Birštono girininkijos kiemą, Tadas Zubavičius surado reikalingos medienos kryžiui restauruoti, o restauravimo darbus atostogų metu atliko Birštono gimnazijos technologijų mokytojas Algis Guobys. Taip gerų žmonių pagalba atminimo kryžius prikeltas naujam gyvenimui. Beliko tik pastatyti. Kryžių pastatyti padėjo Birštono girininkijos darbuotojai ir visuomenininkas Gedvydas Pėtelis. Pastačius kryžių buvo sutvarkyta jo aplinka: persodinti šalia augę augalai, nukastas smėlis, nupjautos ąžuoliukų šakos. Dabar kryžius gaus daugiau saulės, iš apačios mažiau plaus vanduo. Pratęsėme jo ilgaamžiškumą kokiai dešimčiai metų.
Norisi priminti netoliese žuvusių partizanų istorijas, kurių atminimą saugos atstatytas kryžius.
Vincas Daunoras-Ungurys gimė 1921 m. Gyveno Marijampolės apskrityje, Balbieriškio valsčiuje, Žiegždrių kaime. Į partizaninę veiklą įsijungė 1944 metais. Iki 1951 metų buvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Vaidoto grupės būrio vadas. Žuvus Dainavos apygardos vadui Juozui Gegužiui- Diemedžiui buvo paskirtas Dainavos apygardos vadu. Šias pareigas ėjo nuo 1951 metų. Paskutiniam vadui eiti pareigas buvo sunku, nes tuo metu labai suaktyvėjo MGB veikla. Didelėje apygardoje pradėjo trūkinėti ryšiai, daugėjo provokacijų, kontroliuoti padėtį buvo neįmanoma. Tačiau MGB, kad ir kaip stengėsi, vis nepavykdavo surasti Vinco Daunoro. MGB netgi suorganizavo inscenizuotą Dainavos apygardos Kazimieraičio ir Šarūno rinktinių vadų sąskrydį, į kurį suvežė visus saugumiečių suimtus vadus, tačiau Vincas į jį neatvyko. Šiame sąskrydyje buvo paskelbta, kad Vincas Daunoras atleidžiamas iš užimamų vado pareigų, o į jo vietą paskiriamas Juozas Krupavičius-Medelis, kuris jau buvo užverbuotas MGB. Likę be vadų, partizanai dar priešinosi iki 1954 metų vasaros pabaigos. 1954 metų rugpjūčio 18 dieną paskutinis Dainavos partizanų vadas Vincas Daunoras- Ungurys žuvo per susišaudymą su KGB Prienų rajono skyriaus operatyvine grupe Naudžiūnų kaimo gyventojos Monikos Milašauskienės sodyboje. Kartu su juo žuvo Jurgis Palionis-Dobilas.
Jurgis Palionis-Dobilas, gimęs 1914 metais Prienų valsčiaus Matiešionių kaime, nuolat talkino partizanams ir buvo jų ryšininkas. 1946 metais buvo suimtas, nuteistas ir išvežtas į Kniaž Pogostą Komijos ASSR. Ten išbuvo šešerius metus ir 1952 m. sugrįžo į Lietuvą. Matydamas partizaninio karo pabaigą vis vien tapo partizanu, buvo paskirtas Dzūkų rinktinės ūkio dalies viršininku ir iki žūties kovojo už geresnę Lietuvos ateitį.
Didvyrių vardai nepamiršti. Po mirties jiems buvo suteiktas kario savanorio statusas, krašto apsaugos ministro įsakymu Jurgiui Palioniui pripažintas vyr. leitenanto laipsnis, o Vincui Daunorui Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis.
Kai važiuosite keliuku per Naudžiūnų mišką, sustokite prie kryžiaus, išraukite augančią žolę, nuskinkite saulę temdančią šaką, taip pratęsdami kryžiaus ilgesnį gyvavimą, uždekite žvakutę žuvusiųjų atminimui.
NKRP direkcijos vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė
Nuotraukoje: prie atstatyto kryžiaus (iš kairės) G. Pėtelis, J. Černevičius, V. Kazlauskas, V. Šeškevičius, T. Zubavičius, A. Lekavičius
