home Birštone Pamąstymai apie Vytauto parką

Pamąstymai apie Vytauto parką

Nuolat gražėjantis ir modernėjantis Birštonas sulaukia ne tik pritarimo naujovėmis, bet ir šiokių tokių pastebėjimų. Pastaruoju metu kalbama apie Vytauto parko atnaujinimą, padarant jį patrauklų ne tik birštoniečiams, bet ir užsukantiems turistams bei poilsiautojams.

Iš parko istorijos

Vytauto parkas prisiglaudęs prie legendomis apipinto Vytauto kalno (arba piliakalnio). Istorija pasakoja, kad šis parkas – „tai senoji kurorto teritorija. 1874 m. kurortą nusipirkęs Jiezno dvarininkas Ignacijus Kvinta ėmė kurti parką. Medžių alėjos sodintos taip, kad jomis einant buvo galima patekti iš vieno statinio į kitą. Alėjos turėjo savo pavadinimus – „Birutės“, „Meilės“, „Svajonių“. Kai kurios pavadintos tiesiog augančių medžių pavadinimais – „Eglių“, „Kaštonų“, „Liepų“, „Beržų“. Tarpukariu parką prižiūrėjo Dotnuvos sodininkai. 1926 m. parke buvo įrengtas fontanas. Alėjų sandūrose žydėjo gėlynai. Parke specialiai įrengtame paviljone kasdien grodavo orkestras. Vytauto parko gėlynai buvo puoselėjami ir sovietmečiu. Netoli Geltonosios biuvetės tuomet žydėdavo ypatingas gėlynas, vadintas „Kalendoriumi“. Jame kasdien būdavo persodinamos gėlės, kurios suformuodavo įvairiaspalvę tos dienos datą.

Kas planuojama įrengti parke per artimiausius keletą metų?

Daug Birštone kalbama apie Vytauto kalno sutvarkymą bei Vytauto parko atnaujinimą. Planuojama įrengti orkestrinę, kuri bus dengta, kad orkestras galėtų groti bet kokiu oru. Numatyta įrengti ir dengtą petankės žaidimams skirtą aikštelę, kad būtų galima žaisti bet kokiu oru. Šiuo metu Birštone populiarūs šachmatai, tad ir jų mėgėjai gali tikėtis dėmesio – bus įrengta ir šachmatinė. Po rekonstrukcijos parke bus įrengtas amfiteatras, fontanas, gėlynai ir kt.

 

Architektų idėjos įdomios
Norėdama plačiau pasidomėti, kas planuojama, arba ką „Vytauto parko ir Vytauto kalno sutvarkymo Birštone esamos būklės įvertinimo ir architektūrinės koncepcijos (idėjos)“ konkurso darbuose regi Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos specialistai, peržvelgiau šiuos dokumentus.

Štai kas sakoma: „Taigi esama situacija nėra bloga, o turinti daug potencialo. Ypač atkreiptinas dėmesys į jau laiko apniokotas, tačiau dar prisiminimuose gyvas tokias detales ir mielas smulkmenas, kaip, pavyzdžiui, šalia parko buvusiame baseine veikęs „Nykštuko namelis“ arba šalia „Versmės“ sanatorijos esančiuose tvenkiniuose „Šokantys fontanėliai“. Architektūrinėje Vytauto parke sutvarkymo koncepcijoje būtent ir siūlome daugiau tokių ramaus poilsio atmosferoje išdėstomų švelnaus malonumo objektų: pvz.: „Vestuvių labirintas“ – žmogaus ūgio krūmais suformuotame rato formos labirinto take jaunavedžiai pasiektų „laimės vidurį“. Tikimės, jog netoli bažnyčios atsiradęs toks objektas dar labiau išpopuliarintų vestuvių ceremonijos iškilmes rengti būtent šiame kurorte; 2) „Vaikų labirintas“ – spalvotų akmens luitų labirintinis takelis mažamečiams vaikams su įvairių pasakų herojų atvaizdais; 3)„Vytauto kinas“ – žalioje aikštėje prieš Vytauto paminklą įrengti vasaros kiną, t. y. mobilų išskleidžiamą projektoriaus ekraną tiesiai prieš Vytauto ant žirgo akis, o pačioje aikštėje suprojektuoti medines apvalias terasas bei apvalius suolus žiūrovams atsisėsti ar net atsigulti“ ir kt.

 

Ko norėtų birštoniečiai ir kurorto svečiai
Iš tiesų Birštono Vytauto kalno ir parko koncepcijose viskas labai gražu. Gal net gražiau, negu galima įsivaizduoti. Tačiau prisimena diskusijų festivalio „Būtent“ metu išgirstos žmonių pastabos: „Jūs turite tokias nuostabias erdves, tokią nuostabią gamtą, kad jums čia nieko daugiau ir nereikia, turite tik džiaugtis, kad nesubjaurojo urbanizacija“. Išgirdę, kad numatoma Vytauto parką tvarkyti ir padaryti patrauklesnį, pašnekovai nustebo: juk čia nieko nereikia. Nebent daugiau gėlynų ir vandens – čia puiki natūrali gamta.

Pakalbinti birštoniečiai irgi panašiai galvoja. Sako, visko čia gana, tik gal reikėtų kokio gražaus fontano, gėlynų. Be to, kai kur reikėtų išpjauti išdžiūvusius ar pavojingus žmogaus gyvybei medžius. Žmonės baiminasi, kad nebūtų asfaltuoti ar trinkelėmis išgrįsti takeliai. Pasak vienos sutiktos moters, dabar Vytauto parke galima su šiaurietiško ėjimo lazdomis pasivaikščioti, nereikia į akmens barškinti...

Dabar šiame parke gera – vasarą kvepia liepos, yra suoliukų atsisėsti, galima nesibaiminant vaikščioti ir vakare, nes takeliai apšviesti.

Žinoma, kai parkas bus sutvarkytas, kai iškils planuojami statiniai, gal visai nebus skeptikų, bet dabar jų yra. Visi norime, kad Birštono kurortas būtų patrauklus, kad čia norėtų atvykti daugiau žmonių ir visi džiaugtųsi.

Ir visgi prieš rengdami galutinį projekto variantą mūsų architektai gal turėtų padiskutuoti su žmonėmis, išgirsti daugiau nuomonių ar pasiūlymų. Birštono gyventojai apie įdomesnes idėjas galėtų parašyti ir į mūsų laikraštį.