Bardų festivalyje vėl skambėjo svajingos dainos
Baigiant pirmajam rudens mėnesiui, rugsėjo 22 d., kaimo turizmo sodyba „Šaltupis“ vėl pakvietė visus lyrinės ir linksmos muzikos bei dainų gerbėjus į tradicinį, jau septintąjį bardų ir romansų festivalį „Esu ruduo“.
Į jaukų širdžiai ir savo laisvumu gaivinantį protą festivalį atvyksta jau nuolatiniai svečiai bei dalyviai, kurie užaugo kartu su pačiu festivaliu. Neretai čia užklysta ir naujų žiūrovų, kurie greitai prisijungia prie vis augančio šio festivalio gerbėjų būrio.
Į šių metų festivalį atskubėjo ir gausi dalyvių grupė. Juos į festivalį kvietė ne tik sodybos jaukumas, bet ir festivalio meno vadovas Gintautas Kirkila (Klarkas). Jis pats pirmasis ir nudžiugino į renginį susirinkusius klausytojus.
Jį keitė Rolandas Kulikauskas bei Kęstutis Bastys, savo dainomis pavergęs ne tik klausytojus, bet ir savo sūnų sugundęs groti bei dainuoti. Visų dėmesį patraukė ir Kastyčio Petrylos gitaros stygų skambesys.
Prasidėjus trumpai vakarienės pertraukėlei, uraganišką vėją sukėlė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tautinių šokių kolektyvo „Džigūnas“ besisukančios poros, kurios ne tik pačios siautė, bet kvietė šokti ir žiūrovus.
Nuo tautinių šokių užkaitusias žiūroves dar labiau kaitino visada moteris viliojančios Ado Nausėdos dainos ir Marinos Sobolevos dainuojami rusiški romansai.
Žiūrovus sužavėjo ir Ignas Lapienis, kuris užaugo kartu su festivaliu. Dar būdamas mažas Ignas dalyvavo pačiame pirmajame festivalyje ir nuo to laiko nepraleido nė vieno.
Savo balso variacijomis visus nustebino ir Arūnas Danielius. Didžiausias nustebimas ir juoko ašaros laukė, kai jis klausytojams padovanojo dainą „Iš vištidės“. Gaidžių giedojimą scenoje keitė iš Airijos atskubėjęs Jono Kriauklio kolektyvas (vokalas, gitara ir klavišiniai).
Dar daugiau melodijų pažėrė Jonas Bagdonavičius. Bardas ne tik dainuodamas grojo, bet ir mėgavosi gitaros stygų skambėjimu pertraukėlėmis tarp dainų. Savo gitaros skambėjimu mėgavosi ir pagal Jono gitarą lingavusi Gerda Kalvaitytė. Jausmų sūkurio užkerėta mergina greitai prikaustė klausytojų dėmesį.
Po Gerdos scena atiteko Domantui Barkauskui, kuris paskutinį festivalio akordą perdavė į Klarko bei sodybos šeimininkų – Raimundo bei Gintarės Puišių – rankas.
Festivalio metu vyko ir Kauno taikomosios dailės mokyklos mokinių fotografijų paroda, kuri buvo skirta tos pačios mokyklos 40-ies metų jubiliejui. Na, o svečiai visą vakarą galėjo vaišintis čia pat dideliuose puoduose virš laužo verdamu, jau skonio legenda tapusiu plovu bei šiupiniu.
