Į klausimus atsako Birštono savivaldybės tarybos narė, LR Seimo nario Andriaus Palionio padėjėja Valė Petkevičienė
Birštono savivaldybės taryboje esate naujokė, tačiau aktyviai dalyvaujate svarstant įvairius žmonėms rūpimus klausimus. Gal galite paminėti, kokius svarbesnius darbus pavyko nuveikti, kad pagerėtų žmonių gyvenimas, būtų išspręstos jų problemos?
Birštonas – mano gimtasis miestas. Jo augimą ir pokyčius stebiu nuo vaikystės. Kurortas augo dešimtmečiais, žmogaus gerovė Birštone taip pat. Praėję dveji metai – taip pat ne išimtis. Jie buvo intensyvūs, įdomūs, o Savivaldybės tarybai teikti sprendimai kartais ir skuboti, ir neparengti. Esu viena iš beveik penkių tūkstančių Birštono savivaldybėje gyvenančių žmonių bendruomenės atstovė, kuriai patikėta Savivaldybės taryboje priimti teisingą sprendimą dėl tų pačių birštoniečių šiandienos ir rytdienos gerovės. Kartais reikia drąsos paprieštarauti, surasti motyvuotų argumentų, kad sprendimas būtų teisingas ne tik šiandien, bet ir ateityje. Politinis sprendimas Taryboje priimamas daugumos pritarimu, tačiau ne visuomet ir nebūtinai jis yra ir gali būti teisingas. Analizuoju ir gilinuosi į kiekvieną sprendimo projektą, todėl frakcijos pasitarimuose, komitetuose ir Taryboje užduodu daug klausimų tiek įstaigų vadovams, tiek administracijos darbuotojams. Net ir vieno žmogaus klausimas dėl vienos ar kitos problemos, pateiktas svarstyti Taryboje, turi būti pagrįstas tiek įstatymu, tiek žmogiškuoju faktoriumi. Tai pozicija, kurios laikausi kaip Birštono savivaldybės bendruomenės atstovės Taryboje.Todėl ir nepritariau „Versmės“ sanatorijos pardavimui, kad būtų išsaugotos darbo vietos birštoniečiams, išlaikytos sveikatinimo tradicijas, kuriančios kurorto unikalumą ir išskirtinumą. Jeigu žmogus kreipiasi prašydamas atleisti nuo mokesčių ar suteikti tam tikrų lengvatų, gauti paramą, visuomet palaikau teisingiausią ir gerai apgalvotą bei įvertintą kitų birštoniečių atžvilgiu sprendimą. Taryboje buvo išgirstas ir priimtas mano siūlymas pailginti Birštono vienkiemio vaikų darželio grupės darbo laiką, suteikiant laiko galimybę tėvams ir finansinę – ugdytojoms. Birštono savivaldybę sudaro miestas ir kaimiškoji teritorija – seniūnija. Abiejose teritorijose gyvena beveik po vienodą skaičių gyventojų, todėl aš, būdama Kaimo komisijos nare, visuomet aktyviai ir argumentuotai ginu kaime gyvenančių žmonių interesą. Viena iš svarbiausių ir aktualiausių problemų yra kelių priežiūra. Esu gavusi žodinių ir rašytinių su nuotraukomis gyventojų nusiskundimų dėl neišvažiuojamų kelių pavasario, rudens ir žiemos metu. Finansavimas seniūnijos kelių priežiūrai 2017 m. biudžeto lėšomis nebuvo sumažintas. Nuo 2015 m. kelių priežiūrai skiriama ne mažiau kaip 40 tūkst. eurų. Seniūnijos keliais naudojasi ir sunkiasvorėmis mašinomis medieną gabenančios miškų ūkio įmonės, ir taip pat sunkiąja technika žemę dirbantys ūkininkai. Todėl manau, kad kartais reikėtų visiems prisiimti ir pasidalinti atsakomybe už kelius, kurie tarnauja visiems ir
kiekvienam.
Jau praėjo daugiau kaip dveji metai, kai žmonės Jums patikėjo atstovauti jiems sprendžiant aktualius klausimus. Kaip sekasi vykdyti pažadus, duotus rinkėjams?
Įsipareigojau dirbti. Tą ir darau. Yra toks klasikinis posakis: „Savi marškiniai arčiau kūno“, kitaip tariant, kiekvienam žmogui sava problema – pati svarbiausi, kokia ji bebūtų. Norėdamas padėti žmogui, pirmiausia turi jį pažinti, žinoti jo reikmes ir institucijos, kuriai atstovauji, galimybes. Taryboje esu Biudžeto ir finansų, vieno iš bene svarbiausių komitetų, narė. Kaip žinia, finansinis stabilumas – kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybės pagrindas, todėl komitetui tenka didžiulė atsakomybė teisingai ir pagal turimą finansinį rodiklį paskirstyti biudžeto lėšas ne vien biudžetinių įstaigų darbuotojams, bet ir Birštone įgyvendinamų projektų finansavimui, NVO (ne vyriausybinių organizacijų) veiklai. Skirstant 2017 metų biudžetą buvo daug aštrių diskusijų ir emocijų, tačiau racionalūs, apgalvoti ir plačią politinę įžvalgą, su perspektyva į ateitį turintys sprendimai padėjo didžia dalimi teisingai paskirstyti finansavimą. Nedidele, tačiau ir savo dalimi, solidariai su dauguma Taryboje dirbančių kolegų, atsisakiau Tarybos nario algos.
Ar dažnai susitinkate su savo rinkėjais aptarti jiems svarbių klausimų ar numatomų Tarybos posėdyje svarstyti sprendimų projektų?
Su rinkėjais susitinku kasdien, nes toks yra mano, Seimo nario padėjėjos, darbas. Birštono savivaldybės taryboje esu naujokė, tačiau politikės darbą dirbu nuo 2008 m. Žmonės kreipiasi dėl įvairių problemų: dėl žemės nuosavybės, turto paveldėjimo, gyvenamųjų namų renovacijos, sveikatos, darbo, socialinio būsto, kelių priežiūros, technikos neįgaliesiems, vaikų išvežimo į užsienį, dėl mokesčių už atliekų tvarkymą. Dažnai žmonės kreipiasi prašo pagalbos sprendžiant įvairias socialines problemas, kai pavargsta varstyti įvairių institucijų duris. Užuot sulaukę konkrečios situacijos išaiškinimo ar pagalbos, žmonės dažnai gauna tik sausus atsirašinėjimus „pagal įstatymo raidę“. Džiaugiuosi, kad Birštono gyventojai ateina ne vien skųstis ar priekaištauti, bet ir pasitarti, pasidžiaugti, pasiūlyti. Darbe su žmonėmis daug padeda ir jau beveik per dešimtį metų sukaupta patirtis, ir Seimo nario A. Palionio, įstatymo leidėjo, pagalba.
Kaip sekasi bendrauti su savivaldybės administracija bei pavaldžių įstaigų vadovais, sprendžiant gyventojų pageidavimus ir prašymus?
Vienas žmogus negali ir neturi tiek žinių ir žmogiškųjų resursų, kad galėtų ir sugebėtų atlikti ar numatyti visus savivaldybėje vykstančius darbus ar išspręsti visas ir kiekvieną birštoniečio problemą. Tai komandinis darbas, prie kurio prisideda ir Birštono savivaldybės tarybos nariai. Daugiausia tenka bendrauti su Birštono savivaldybės administracijos direktoriumi Valentinu Vincu Revucku, taip pat ir su kitų skyrių darbuotojais, priklausomai nuo to, kokiu klausimu kreipiasi žmogus, kokia problema nebuvo išspręsta ar kodėl ji nesprendžiama. Būna situacijų, kai reikia vienu metu susitikti ir kalbėti, aiškintis su keliais savivaldybės specialistais, kad žmogus gautų teisingą atsakymą. Bendrauju su visais biudžetinių įstaigų vadovais, gaunu atsakymus į visus klausimus, kurie būna teikiami Tarybai, sulaukiu pagalbos, kai reikia pagelbėti žmogui dėl įsidarbinimo, suteikti medicinos paslaugą, gauti informaciją.Tačiau būna situacijų, kai tenka išgirsti, aiškintis ir ieškoti pagalbos žmogui dėl vadovo ambicingo požiūrio į darbuotoją, dėl tinkamos ir reikalingos informacijos nesuteikimo, išleidžiant į užtarnautą poilsį ilgametį įstaigos darbuotoją. Tai labai akivaizdi mažo miestelio problema, kuri veikia ir darbo santykiuose tarp žmonių, nors, vadovaujantis tuo pačiu įstatymu, pirmiausia pats darbdavys turi būti teisingas ir žmogaus, ir įstatymo atžvilgiu.
Kokie, Jūsų manymu, darbai turėtų būti atlikti gerinant savivaldybės žmonių gyvenimą bei kurorto įvaizdį?
Ramybė, tyla, Nemuno vingiais apjuosti ir sveikata trykštantys pušynai – tai išskirtinė Birštono vizitinė kortelė ir unikalumas. Viskas, kas darko šį unikalumą ( turistų ir poilsiautojų automobilių srautai Birštono gatvėse, įvairi susisiekimo priemonių nuoma miesto širdyje, J. Basanavičiaus aikštėje, kaukiantys ir tylą skaudžiai draskantys motociklininkų ir kitokie projektai), turi likti už Birštono miesto vartų. Seniūnijos teritoriją jau baigia apjuosti asfaltuoti keliai. Tai didžiulė galimybė privačių verslų plėtotei, turizmui, poilsiui, šeimyniniams verslams. Jei norime, kad jaunimas sugrįžtų į kaimą, reikia, kad į jį sugrįžtų ir švietimas (mažakomplektė mokykla), ir minimalios medicinos paslaugos, ir dėmesys bei pagalba nuosavą verslą kuriančiam jaunam žmogui. Birštono vienkiemio gyvenvietę jau ir šiandien (be penkių minučių) galima vadinti Birštonu. Todėl turiu gražią viltį, kad priemiestinis maršrutas Kaunas–Birštonas pasieks ir Birštono vienkiemio gyvenvietę ir taps tarpmiestiniu. Maršruto pailgėjimas pagerintų gyventojų ir moksleivių susisiekimo sąlygas, ir pačiai savivaldybei sumažėtų finansinė našta, nes priemiestinio maršruto kaštus padengtų ir Susisiekimo ministerija. Privatizavus buvusio knygyno patalpas, iš miestelio „išėjo“ ir lino gaminių parduotuvėlė. Kalbėjomės, tarėmės, diskutavome su Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus nariais ir verslininke O.Velykiene dėl galimybės linui ne tik pasilikti savivaldybėje, bet ir tapti Birštono kultūros dalimi, turint galvoje ne vien prekybą lino gaminiais, bet ir lino istoriją, edukacijas, tautinių tradicijų ir papročių perdavimą, jų sklaidą, pristatymą užsienio turistams. Ir, žinoma, svarbu ir kito Nemuno kranto Birštone infrastruktūros sutvarkymas, pritaikymas poilsiui, sveikatinimui, turizmui. Birštonas – sveikatos šaltinis, tylos oazė. Kuriant Birštono ir pačių birštoniečių ateitį, tai ir turėtų būti svarbiausias strateginės veiklos planavimo akcentas.
