Diskusijų festivalis Birštone: pirmas blynas neprisvilo…
Rugsėjo 8–9 dienomis Birštonas vėl, kaip ir vasarą, buvo pilnas žmonių, kurie atvyko į pirmą kartą Lietuvoje organizuotą diskusijų festivalį „Būtent“– visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, politikos atstovų susitikimą. Atvirame visiems ir nemokamame renginyje kiekvienas buvo kviečiamas keistis nuomonėmis apie Lietuvą lokaliame ir globaliame kontekste, aptarti verslo aplinkos iššūkius, skirtingų visuomenės grupių aktualijas, pasisemti įžvalgų iš nuomonės lyderių Lietuvoje ir tarptautinių pranešėjų.
Visas diskusijų miestelis išsidėstė teritorijoje nuo „Tulpės“ sanatorijos iki paties Vytauto kalno papėdės. Erdvė tokiam renginiui tiko idealiai, tad dauguma dalyvių tiesiog džiaugėsi puikiu renginiu ir kraštovaizdžiu bei geru oru.
Gausiai susirinkusius festivalio dalyvius pasveikino Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
Pirmąją renginio dieną – dėmesys verslui ir verslumui
Penktadienį pagrindinėje festivalio erdvėje vyko 27 skirtingos diskusijos. Verslininkai kvietė diskutuoti apie šalies verslo kultūrą, jos raidą ir visuomenėje vyraujančius įsitikinimus, „Klaipėdos naftos“ vadovo Mindaugo Jusiaus pranešime buvo kalbama apie lietuvišką lyderystę ir galimybes kurti bei eksportuoti unikalias lietuvių žinias pasauliui, o „Infobalt“ inicijuotame Vytauto Dobilo pranešime – apie Lietuvos įmonių konkurencingumą pasaulyje. Lietuvos pramoninkų konfederacija penktadienį festivalio lankytojus intrigavo diskusija „Kaip uždirbti milijoną – savininko ir vadovo akimis“.
Socialinio verslumo temai buvo skirtos dvi diskusijos. „Versli Lietuva“ kvietė aptarti vis labiau įsitvirtinantį ekonomikos sektorių – socialinę ekonomiką – bei su juo susijusias verslumo tendencijas. Tuo tarpu Britų taryba ir NVO „Avilys“ kvietė diskutuoti apie socialines inovacijas bei socialinį verslumą.
Šeštadienį, antrąją diskusijų festivalio „Būtent!“ dieną, Birštone vyko 35 diskusijos, kuriose dalyvavo apie 100 pranešėjų ir dalyvių. Jeigu pirmąją festivalio dieną dominavo diskusijų temos, susijusios su verslu ir verslumu, tai šeštadienį diskusijų dėmesys persikėlė į svarbiausias valstybės raidos temas ir keliamus tikslus gerovės valstybės link.
Kur tas sėkmės receptas?
Viena iš įdomesnių diskusijų vyko „Galimybių Lietuva“ palapinėje, kur viešėjo ir Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. Ji kartu su Gitanu Nausėda, Modesta Kairyte, Vita Ličyte bei Vidmantu Vasiliausku ieškojo geriausio recepto ir idėjų, kaip atrasti sėkmės paslaptį ir atgaivinti regionus, pagerinti infrastruktūrą ir pabandyti susigrąžinti emigrantus į savo šalį.
Birštono merė dalijosi patirtimi, kaip Birštonui pavyko pritraukti investicijas, ką reikėjo daryti pirmiausia, kad būtume įdomūs ne tik patys sau, bet ir investuotojams, kurie patikėtų, jog čia galima rizikuoti įdėti savo lėšas.
„Prieš 10 metų Birštonas atrodė kitaip. Nesutvarkytos gatvės, centrinis parkas, nebuvo patrauklių objektų. Mes su komanda pabandėme išsiaiškinti, kodėl Birštono kurortas nepatrauklus ir pradėjome dirbti ta linkme. Sužinojome, kas netenkina pačių kurorto gyventojų ir atvykusių turistų bei poilsiautojų. Žinoma, pripažinti, kad kažkas pas mus blogai, buvo nelengva. Tačiau tik sutvarkius infrastruktūrą galima laukti susidomėjimo“, – sakė N. Dirginčienė.
Diskusijų metu buvo išsakyta nuomonė, kad reikia megzti ryšius su išeiviais, stengtis juos sudominti, sužinoti jų lūkesčius. Gal išvykėliai sukaupę pakankamai lėšų panorės investuoti savo gimtinėje ir sukurti savo verslą. Pasak G. Nausėdos, 600 eurų alga emigrantų neprisiviliosim, reikia sudaryti verslui tinkamas sąlygas, sutvarkyti mokesčių sistemą. Juk ne paslaptis, kad tik pradėjus verslą, net ir labai mažą, verslininkai tuoj apkraunami mokesčiais, o padarę kažkokią klaidą baudžiami tūkstantinėmis baudomis – tai parklupdo ne vieną pradedantįjį…
„Pilietinis pasipriešinimas, arba ko tikėtis vieniems iš kitų“
Šeštadienio diskusijose buvo kalbama apie nacionalinės valstybės globalizacijos amžiuje likimą, aptariama, ką turime išmokti iš Lietuvos istorijos. Čia taip pat vyko diskusijos ir apie nacionalinio aukštojo mokslo identitetą, ketvirtosios pramonės revoliucijos ir dirbtinio intelekto kuriamus iššūkius. Lietuvos kariuomenė kartu su Krašto apsaugos ministerija surengė diskusiją „Pilietinis pasipriešinimas: kaip gali prisidėti kiekvienas?“ Diskusijų iniciatoriai kvietė kalbėtis apie tarptautinių santykių, tautinių bendrijų, žmogaus teisių, religijos ir tikėjimo laisvės, lygių galimybių klausimus.
Klausimų sulaukė daugelis pranešėjų, gaila, kad buvo labai ribotas laikas. Festivalio dalyviams buvo labai įdomu išgirsti, ko gi mes nepasidaliname su lenkais, kada baigsis priešprieša su žydais, kodėl esame užsispyrę dėl rašybos lietuviškais rašmenimis taisyklių, kai tuo tarpu mūsų didieji patriarchai, tokie kaip J. Basanavičius, nebuvo prieš lotyniškų raidžių rašybą? Kodėl esame nepakantūs kitokiai nuomonei, kodėl esame stagnatoriai?
Diskusijų metu teko išgirsti pastabas lektoriams (pranešėjams), kad jie vartoja per daug tarptautinių žodžių, kai tuo tarpu yra puikiausių lietuviškų atitikmenų, jie suprantami ir aiškūs.
Tarp diskusijų dalyvių – „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos karininkas Linas Idzelis, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, žurnalistai Aurimas Perednis, Vytautas Bruveris, istorikas Alfredas Bumblauskas, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidiumo narys Raimundas Slavinskas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kiti politinių partijų lyderiai. Renginyje taip pat dalyvavo ir kviestiniai svečiai: šiaurietiško modelio tyrėjas Lars Tragardh, alkoholio politikos srities ekspertas ir ilgametis Švedijos alkoholio prekybos monopolininko „Systembolaget“ vadovas Gabriel Romanus, britų žurnalistas Edward Lucas.
Renginys pavyko
Antroji festivalio diena baigėsi parlamentinių partijų lyderių debatais, skirtais ateinančiam Lietuvos šimtmečiui. Beje, šios politikų diskusijos ir „pasišpilkavimai“ nelabai patiko festivalio dalyviams, nes tai priminė tas pačias kalbas iš TV ekrano, iš pokalbių Seime. „Nieko naujo“, – teko išgirsti pasakymą.
Į diskusijų festivalį kai kurie lankytojai atvyko su šeimomis, jaunųjų festivalio lankytojų pramogoms buvo skirta vaikų erdvė. Be to, vaikus nuo trejų metų tėvai galėjo palikti profesionalių animatorių priežiūrai.
Diskusijų festivalį inicijavo viešoji įstaiga „Visos idėjos“, organizavo neseniai veiklą atnaujinęs Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, bankas „Swedbank“. Festivalio partneriai – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA), bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Į diskusijų festivalio organizavimą taip pat įsitraukė strateginės komunikacijos bendrovė „OMConsulting“ bei renginių organizatoriai „Propeller“.
Diskusijų dienų iniciatoriai įkvėpimo semėsi iš ilgametes tradicijas turinčio ir kasmet apie 30 tūkst. žmonių pritraukiančio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, taip pat sėkmingų pavyzdžių Danijoje, Suomijoje, kitose Skandinavijos šalyse ir kaimyninėse Estijoje bei Latvijoje.
Pasibaigus antrajai diskusijų dienai, „Būtent!“ komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė pasidžiaugė, kad renginys, nors organizuotas pirmą kartą, pavyko. Tai rodo, kad žmonėms to reikia, jie nori daug ką išgirsti, sužinoti ir diskutuodami išsakyti savo nuomonę ar poziciją.
Reikia tikėtis, kad ir kitais metais toks festivalis vėl bus surengtas Birštone, o dalyvių bus dar daugiau.
Pagal pranešimą spaudai parengė Stasė Asipavičienė
