home Aktualijos Šventė pirma, bet ne paskutinė

Šventė pirma, bet ne paskutinė

Asociacijos „Iš idėjos“ iniciatyva surengti jaunimo šventę – įgyvendinta! Praėjusį šeštadienį Prienų estradoje skambėjo muzika, vyko diskusijos, edukaciniai užsiėmimai bei daugybė kitų veiklų, skirtų ir mažiems, ir dideliems šventės dalyviams. Net ir lietaus debesys išsisklaidė. Trūko vienintelio dalyko – žiūrovų gausos.

Šventę atidaręs Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas linkėjo gerų diskusijų, gerų idėjų mūsų kraštui, puikiai praleisti laiką ir išreiškė viltį, kad renginys taps tradiciniu.

Jam pritarė ir šventės globėjas Seimo narys Andrius Palionis. Palinkėjęs gražios šventės, jis padėkojo šios šventės organizatoriams: Gerdai Veselgaitei-Drebulei, Ernestui Judzikui, Kasparui Gudaičiui ir idėjos autorei Loretai Šaltienei.

Savo sėkmės istorijomis dalijosi prieniškiai reperis Omerta ir žurnalistė Milda Noreikaitė bei iš Kuršėnų kilusi grafinio fiksavimo ir fasilitavimo specialistė Agnė Rapalaitė.

Norintiems veiklos tikrai buvo kuo užsiimti. Visus norinčius žaisti Šveicarijos kūno kultūros mokytojų sukurtą žaidimą „Street racket“ mokė šio žaidimo ambasadorius Baltijos šalyse „Žiburio“ gimnazijos kūno kultūros mokytojas Olegas Batutis. Visi, kas norėjo, galėjo su Laura Bisikirskiene išbandyti piešimą ant vandens, moterims ir merginoms Jurga Gavenienė vedė grožio pamokėles, kirpėja Asta Nagreckienė dalijo patarimus ir šukavo visas norinčias, aromaterapijos specialistė Audronė Stanevičienė atskleidė aromaterapijos pasaulio paslaptis, konsultavo AVON specialistės. Į šventės aikštę buvo galima pažvelgti iš viršaus – iš oro baliono, kurį pilotavo Danutė Stankevičienė, gondolos...

Žaidimų zonoje buvo galima ne tik žaisti stalo žaidimus, bet ir Silvijai padedant gaminti lėles – „Baibokus“.

Neilgą, bet įspūdingą programą parodė fakyrai „Ugnies ženklai“, kurių pasirodymuose sujungiamas teatras, muzika, šokis ir skulptūra. Visa jungianti ugnis fakyrų rankose atgyja: kvėpuoja, verkia, myli ir nekenčia. Prieš savo programą fakyrai kvietė išbandyti jų darbo įrankius (tik be ugnies), sužinoti, kaip reikia laikyti, mėtyti pasirodymuose naudojamas priemones, atskleidė savo šou paslapčių.

Šventėje skambėjo daug muzikos. Koncertavo Prienų krašto atlikėjai: Vytautas Trakymas, Milda Noreikaitė, Gedvilė Bendaravičiūtė, Kasparas Gudaitis, Lukas Bartulis, Gabrielė Černiauskaitė. Vakarinėje šventės dalyje scenoje šėlo jaunimo mėgstami atlikėjai: Sonata Zelenekaitė, zumbos ritmu išjudinusi šventės dalyvius, laidoje „X faktorius“ išgarsėjęs klaipėdiečių merginų duetas „Golden age“ ir Lietuvos klubinėtojams gerai pažįstamas tandemas „AveMada“.

Dalyvavusiųjų nuomone, pirmas blynas neprisvilo. Tad iki susitikimo kitų metų šventėje!

 

„Aš mėgstu tai, ką darau“

Prieniškis Julius Podlipajevas hiphopo gerbėjams geriau žinomas Omertos vardu. Pasakodamas apie save jis pirmiausia pabrėžė, kad labai mėgsta muziką ir ja gyvena.

Julius muzika pradėjo domėtis dar mokydamasis devintoje ar dešimtoje klasėje, o kurti ir įrašinėti dainas pradėjo jau studijuodamas. Atrodo, kad inžinerinės studijos ir muzika – nesuderinami dalykai. Tačiau Julius įrodė, kad viskas įmanoma. Jis – ne tik inžinerinių sistemų specialistas, dirbantis šiluminės energijos inžinieriumi Vilniuje, bet ir vienas žinomiausių Lietuvos hiphopo atstovų, pelnęs ne vieną prestižinį muzikos apdovanojimą ir daug gerbėjų simpatijų. O prieš porą metų Julius išleido pirmą trigubą lietuviškos muzikos albumą, kuriame įrašyta beveik penkiasdešimt dainų.

Julius pasakojo, kad yra labai uždaras ir į savo pasaulį retai ką įsileidžia. Ir savo asmeninio gyvenimo stengiasi neviešinti. Nors dažnai susitinka su jaunimu, kalbasi apie kūrybiškumą, muziką, siekiamybę ir tikslus, tačiau atsiskleidžia tik scenoje. „Yra muzika ir scena, kur mano pasaulis lyg vanduo liejasi per kraštus ir siela permirksta, o aš kiekvienam leidžiu ją išgręžti! Ten aš išverčiu save kaip pirštinę“, – prisipažino Julius.

Kalbėdamas apie šou verslą, jis pasakojo, kad tai yra sunkus darbas. Ne tik fiziškai, kai tenka iš vieno koncerto skubėti į kitą, grįžus naktį ir numigus vos kelias valandas vėl skubėti ruoštis kitam koncertui. Sunku ir psichologiškai, nes, anot Juliaus, ši veikla arba pakrauna, arba iškrauna, arba išsunkia. Ir konkurencija didžiulė, pavydo daug. „Nėra lengvas darbas, bet labai malonus. Pati muzika visada yra dalis manęs, ir aš tai mėgstu. Kai mėgsti tai, ką darai, tada ir ateina sėkmė. Ir nebūtinai tai – apdovanojimai, pripažinimas, materialūs dalykai. Tiesiog ateina vidinė sielos ramybė“, – pasakojo muzikantas.

Į Prienus Julius grįžta gan dažnai, susitinka ne tik su artimaisiais, bet ir su mokytojais, draugais. Anot jo, dalis Prienų visada yra jo širdyje. „Aš visada palaikau prieniečius, džiaugiuosi už juos. Man smagu, kad Prienai, o kartu ir aš turime kuo didžiuotis“, – sakė Julius.

Visas dainas, kurias atlieka, Julius yra sukūręs pats. Jis prisipažino, kad po albumo išleidimo buvo nemažas tarpas be naujų dainų. O dabar vėl grįžo prie kūrybos. Jau įrašė akustinį albumą, dabar įrašinėja studijinį bei turi nemažai ateities planų. Atlikėjas savo kūryboje nevartoja necenzūrinės leksikos, tad į jo koncertus gali ateiti ir nepilnamečiai.

 

„Tikiu svajonių galia“

„Žiburio“ gimnazijos absolventė Milda Noreikaitė prieš metus baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Šiuo metu kuria reportažus TV3 žinioms ir tv3.lt portale rašo sveikatos, sveikos gyvensenos, sąmoningumo, sporto temomis. Kuria dainas, groja gitara, dainuoja. „Dar mokydamasi „Ąžuolo“ progimnazijoje labai mėgau kūrybą, rašymą ir jau tuomet planavau, ką norėčiau studijuoti. Mokytoja L. Karčiauskienė, pasakiusi, kad mano rašymo stilius – publicistinis, padėjo apsispręsti ir sustiprino svajonę tapti žurnaliste. Pradėjau rašyti į rajoninius laikraščius, dirbau „Eteryje“ ir supratau, kad norėčiau dirbti žurnalistinį darbą. Baigusi mokyklą įstojau į žurnalistiką. Po studijų pradėjau dirbti TV3 televizijoje“, – trumpai apie savo gyvenimą papasakojo Milda.

Mergina juokavo, kad daug kas jos gyvenime įvyko „per fuksą“, tačiau ji tiki svajonių galia – visos svajonės išsipildo, jei to labai nori ir sieki.

Milda atskleidė, ką naujo pati išmoko rengdama reportažus apie saugų eismą, sveiką gyvenseną, iššūkius (pavyzdžiui, mėnesį nevartoti cukraus).

Ji apgailestavo, kad ne su visais buvusiais draugais prieniškiais iki šiol bendrauja. Jos manymu, tam didžiausios įtakos turėjo pasikeitęs jos gyvenimo būdas. „Esu jauna žurnalistė, todėl mano kelias į sėkmę dar tik prasidėjo, dar reikia įdėti daug jėgų, kad įgyčiau pripažinimą. Pradžia visuomet nelengva, teko patirti ir įvairių išbandymų. Dabar bandau apsispręsti, ko aš noriu: toliau rengti žinių reportažus ar žurnalistiką sieti su savo gyvenimo būdu – skleisti žinias, kuriose būtų daugiau šviesos. Anksčiau buvau įsitikinusi, kad baigusi mokslus eisiu tik į televiziją, bet dabar manau, kad yra daug kitų vietų, kur galiu skleisti informaciją“, – pasakojo Milda.

Ji papasakojo apie savo darbo užkulisines paslaptis, sunkumus ir atsakomybę.

Mildos teigimu, mielą širdžiai veiklą – dainavimą ir kūrybą – kurį laiką buvo „užmetusi“, bet dabar jau pasirengusi grįžti. Tai įrodė ir prieš porą savaičių įvykęs jos pirmasis autorinis koncertas. Svajonė – po metų ar dvejų dainuoti festivalyje „Akacijų alėja“.

„Norėčiau būti pozityvi ir stengiuosi tokia būti, tačiau kūrybai įkvepia vienatvė, skausmas, liūdesys. Mėgstu skaityti ne išgalvotus dalykus, bet tikrus, išgyventus, natūralius – biografijas, esė. Ir dainos gimsta iš kasdienybės“, – pasakojo 24 metų mergina.

Milda sakė, kad pastaraisiais metais ji daug keliavo, jos gyvenime netrūko savęs pažinimo, gyvenimo prasmės ieškojimo, naujų veiklų. Prieniečiams ji linkėjo kuo daugiau svajoti, siekti dalykų, kurių nori ir nekompleksuoti dėl savo prienietiško akcento.

 

„Savo svajonės neatrasi, kol daug ko neišbandysi!“

Vizualaus fiksavimo ir grafinio fasilitavimo specialistė Agnė Rapalaitė pasakojo, kad šią veiklą, dabar jau leidžiančią užsidirbti, atrado prieš keletą metų.

Agnė jau nuo šešiolikos metų dalyvauja įvairiose nevyriausybinių organizacijų veiklose, jauniems žmonėms suteikiančiose daug galimybių.

Iš jaunimo veiklos ji „išaugo“ į mokymų vadovę bei jaunimo darbuotoją ir beveik dešimtmetį dirba su jaunais žmonėmis. Sukaupusi nemažą darbo patirtį, prieš pora metų atrado naują dalyką – grafinį faksilitavimą arba iliustravimą (arba vizualų fiksavimą), kaip įrankį pagyvinti įvairias veiklas, padėti žmonėms geriau įsiminti tai, kas vyksta, užfiksuoti dalykus vizualiu būdu, nes vaizdai kartais pasako daugiau nei žodžiai.

Ji dalyvauja ir piešia ne tik konferencijose ar seminaruose, bet ir verslo ar kituose renginiuose. Dalyvių atsiliepimai – patys geriausi: apibendrinimai, pateikti piešiniais, padeda geriau suprasti mokymų turinį, geriau išmokti.

Agnė sako, kad tai ir pačiai labai naudinga, nes dalyvaujant skirtingų sričių organizacijų veikloje galima daug sužinoti ir išmokti, dalyvauti tokiuose renginiuose, į kuriuos ne kiekvienas gali patekti. „Tai, ką darau – nėra menas. Tikslas – naudojant paprastas ir aiškias formas nupiešti paveiksliuką, kurį suprastų kuo daugiau žmonių“, – aiškino fasilitavimo specialistė.

Jai teko piešti ir 40 sekundžių verslo idėjos pristatymą, ir 45 minučių pranešimą – klausyti, transformuoti tai, ką girdi, apibendrinti ir realiu laiku nupiešti. Galima piešti ne tik ant popieriaus, bet ir ant kitokių paviršių, pavyzdžiui, ant autobuso šono.

Pasaulyje ši veikla – ant popieriaus lapo pateikti renginio vizualizavimą – gana populiari. Lietuvoje ji pradėta naudoti tik prieš keletą metų, tačiau sparčiai populiarėja. O įmonės ir kitos organizacijos, kurios Agnę kviečia, gauna ne tik įsimintiną šou elementą, bet ir (tai ir yra svarbiausia) vizualią idėjos pristatymo santrauką, nes didelė dalis žmonių mąsto vaizdais ir toks informacijos pateikimas padeda geriau ją suprasti bei užfiksuoti.

Be piešimo, Agnė mėgsta keliauti, gaminti maistą, šokti ir išbandyti įvairias naujas veiklas, pavyzdžiui, mokytis groti ukulėle. „Savo svajonės neatrasi, kol daug ko neišbandysi“, – tvirtina 26 metų mergina.