home Laisvalaikis Įspūdžiai iš Veličkos druskos kasyklų Lenkijoje

Įspūdžiai iš Veličkos druskos kasyklų Lenkijoje

Mėgstame keliauti, susipažinti su tolimais kraštais, jų istorija, kultūra, bet dar mažai pažįstame savo šalį ir greta gyvenančias tautas, su kuriomis mus sieja daug bendro. Jeigu pasakai, kad buvai Lenkijoje, dažnas pagalvoja, kad ten važiavai apsipirkti. Tačiau šioje šalyje yra nepalyginamai svarbesnių ir įdomesnių dalykų, kuriuos verta pamatyti.

 

Lenkijoje iš tiesų yra ką pamatyti. Pirmąją viešnagės kaimyninėje šalyje dieną aplankėme Ogrodzieneco pilį – vieną galingiausių ir įspūdingiausių gynybinių pilių, o vėliau ir nepaprastai gražią ir įspūdingą Pieskova Skala pilį. Pastaroji pilis, kaip ir daugelis to meto pilių, buvo pastatyta Kazimiero Didžiojo laikais ir gynė tuometinę sostinę Krokuvą nuo priešų.

Antroji kelionės diena buvo skirta Veličkos druskų kasykloms. Ši vieta paliko patį didžiausią įspūdį, vien dėl šio objekto verta vykti į kelionę.

 

Šiek tiek istorijos

Pernakvoję viešbutyje, anksti ryte pėsčiomis miestelio gatvėmis atėjome iki druskų kasyklų, pakeliui susipažindami su miestelio istorija.

Prieš patenkant į vidų, gidė priminė, kad Veličkos druskos kasyklos – vienintelės pasaulyje, veikusios nepertraukiamai nuo viduramžių. Jos iškastos 9 lygiais iki 327 metrų, o bendras tunelių ilgis sudaro net apie 300 kilometrų.

Žinoma, 300 km yra labai ilgas maršrutas, tačiau lankytojams, lydint gidui, galima apžiūrėti kiek daugiau nei 3 km atkarpą. Bet ir tai sukuria nepaprastą įspūdį. Veličkos kasyklos atspindi kalnakasybos technologijų pažangą ir vystymąsi, darbo organizavimo ir vadybos plėtrą. 1980 m. rugsėjo 8 d. šis „požeminis pasaulis“ buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo pirmojo sąrašo vienuoliktuką.

Krokuva – karalių miestas, kuris buvo pastatytas iš prekybos druska gautų turtų. O druska savo laiku prilygo aukso kainai. Akmens druska Veličkose susiformavo prieš 15 mln. metų. Pirmasis druskos gavybos būdas šiose vietose – druskos garinimas iš druskingų šaltinių. Kai šaltiniai išseko, druskos imta ieškoti po žeme. Masinė druskos akmens kasyba Veličkos mieste prasidėjo 1280 m., o čia susikūrusi įmonė tapo viena didžiausių druskos kasyklų Europoje. 1996 m. druskos kasimas nutrauktas. Šiuo metu druskos kasyklos naudojamos tik turizmo tikslais, o nedideli druskos kiekiai išgaunami procedūroms, atliekamoms druskos kasyklose įrengtame sveikatingumo centre. Šachtos teritorija tęsiasi iki 10 km.

Netoli įėjimo į kasyklų pastatą pamatėme druskų garinimo bokštą, labai panašų, tik daug didesnį, į stovintį Birštone, netoli „Eglės“ sanatorijos.

 

Įspūdžiai iš po žemės

Gidės vedami, leidomės siaurais mediniais laipteliais (net 378 laipteliai) į 58 metrų gylį po žeme. Atrodė, kad jau giliai nusileidome, bet gidė priminė, kad čia tik pradžia, kad reikės leistis dar giliau, kur išvysime nuostabių dalykų.

Tai pirmasis druskos kasyklos lygis, pavadintas Danilovičiaus šachta, kuria druska buvo transportuojama iš kitų šachtų. Ilgais požemio koridoriais, pagal tam tikrą sistemą vienoms durims užsidarius, atsidarydavo kitos, keliavome iš vienos kameros į kitą. Pirmiausia patekome į Uršulos kamerą, kuri iškasta rankomis 1649 metais, po jos – į kamerą, pavadintą Mikalojaus Koperniko vardu, nes jis ir buvo pirmasis kasyklų turistas. Mikalojaus Koperniko 500-ųjų metinių proga jo garbei čia pastatyta skulptūra.

 

Kingos legenda

Janovicų kameroje pamatėme druskos skulptūras, kurios primena legendą apie Veličkos druskos kasyklas. Kaip paminėjo gidė, Vengrijos princesė Kinga tikrai gyveno ir buvo ištekėjusi už Lenkijos kunigaikščio. Iš savo tėvo kaip kraitį gavo dovanų druskos kasyklas Marmaro regione. Jaunoji princesė į jas įmetė savo sužadėtuvių žiedą. Druskos luitai, tarp kurių buvo žiedas, stebuklingai atsirado Veličkos kasyklose. Žiedas buvo iškastas su pirmuoju akmens druskos luitu. Žinoma, tai legenda, bet kažkokia vidinė jėga verčia tikėti ir stebuklu.Nuo to laiko kunigaikštienė Kinga vadinama druskos kasėjų globėja.

Beje, dauguma druskos skulptūrų padarytos pačių šachtininkų rankomis.

Vaikščiodamas Veličkos druskų kasyklų požemiais dažnas turistas vis palaižo sienas, pačiupinėja grindis, kurios yra sūrios, nes viskas čia iš druskos. Neįtikėtina, ką gali padaryti gamta ir žmogaus rankos, protas ir išmonė.

Veličkos druskos kasyklos – tai tikras kultūrinis miestas po žeme. Čia yra ne tik koncertų salės, restoranai, kavinės, bet ir druskų prisodrinti ežerai, koplyčios, kur melsdavosi druskos kasėjai, kad lydėtų sėkmė, nes darbas buvo labai pavojingas. Dabar šv. Mišiose gali apsilankyti ir melstis visi kas nori. Ir čia netrūksta maldininkų, nes sienos iš druskos uolienų sukuria nepaprastą akustiką, o gylis, kuriame yra patalpos, – paslaptingumo ir mistikos atmosferą. Stacijų paveikslai, skulptūros, šviestuvai – viskas iš druskos. Druska ne vien balta – čia ji įvairių spalvų ir atspalvių.

 

Kas vyksta kasyklose dabar

Kaip pasakojo gidė, šiose kasyklose groja vienas seniausių Europoje kasyklų orkestras, skaičiuojantis daugiau nei 150 metų. Vyksta renginių serija „Susitikimai gilumoj“, sujungianti teatrą, muziką ir poeziją. Ar žinojote, kad būtent Veličkos druskos kasyklose pirmą kartą įvyko skrydis oro balionu po žeme 35 m aukščio urve, šuolis su guma ir buriavimas požeminiame ežere? Čia taip pat vyko futbolo rungtynės bei pramoginių šokių konkursas, filmuotas ne vienas žinomas ir populiarus filmas. Turėjome progą apžiūrėti tas kameras ir tas vietas, kur vyko filmavimai.

Įspūdį sustiprina tai, kad eidami tuneliais kamerose matome dirbančių žmonių skulptūras, arkliukų sukamus įrengimus, taip pat pademonstruojama, kaip buvo išdeginamos susikaupusios metano dujos.

Po klaidžius Veličkos druskų kasyklos labirintus vedžiojusi gidė sakė, kad kartais čia galima sutikti ir paslaptingų būtybių, gnomų, kurie padėdavo druskos kasėjams dirbti.

Darbas kasyklose buvo labai pavojingas, todėl kalnakasiai statydavo koplyčias, kuriose kas rytą melsdavosi prieš darbą. Iš akmens druskos iškaltame altoriuje galima pamatyti nukryžiuotą Kristų, Madoną, laikančią kūdikį, šv. Antaną. Koplyčioje šviestuvai dekoruoti iš druskos pagamintais kristalais.

Baigiantis ekskursijai po žeme, labai norėjosi iškilti į paviršių. Šį kartą siaurais ir suktais laipteliais eiti nereikėjo – 9 žmones kaipmat iškėlė greitaeigis liftas.

Kas norėjo suvenyrų iš druskos, galėjo nusipirkti prekybos vietose po žeme arba, gal šiek tiek pigiau, kasyklų teritorijoje esančiuose kioskuose. Vieni pirko druskos maišeliuose, kiti smulkios paprastos ir joduotos, spalvotos su priemaišomis vonioms, muilo su druskomis, šilumą skleidžiančių lempų ir kitų įdomesnių daiktų.

Pažintis su istorine sostine

Kita kelionės diena buvo skirta karalių miestui Krokuvai, ekskursijai po istorinę Lenkijos sostinę, nuostabų senamiestį, karališkąją rezidenciją, garsųjį Vavelį ir katedrą, Turgaus aikštę, Žalgirio mūšiui skirtą paminklą, Krokuvos universitetą, Barbakaną ir kitas įžymybes. Be abejo, visa tai paliko irgi puikų įspūdį, tačiau čia teko lankytis ne vieną kartą, o druskos kasyklos buvo aplankytos pirmą kartą.

Daug įdomių dalykų galima pamatyti Lenkijoje. Net ir lenkų gidai kalbėdami apie istorinius įvykius vis pamini, kad mūsų šalis sieja ta pati istorija ir abiem šalims svarbūs ir gerbiami asmenys. Tad keliauti į kaimyninę šalį tikrai verta, bet reikia turėti gerą kelionės vadovą arba gidą, kuris išsamiai supažindintų su lankomais objektais, istoriniais įvykiais ir žmonėmis.