home Birštone Karališki žiedai – karališkoms moterims

Karališki žiedai – karališkoms moterims

Trečiadienio pavakare į Birštono savivaldybės fojė vykstančią jurginų šventę-parodą „Jurginų žiedai Barborai Radvilaitei“ susirinko šių nuostabių gėlių augintojai ir mylėtojai. Visa fojė buvo išpuošta įvairiausių spalvų ir atspalvių, formų ir aukščio jurginų žiedų puokštėmis. Iš tikrųjų, jurginai – pačios nuostabiausios gėlės, kurių ir dabar pilna mūsų darželiuose, nors jų gimtinė nėra Lietuva.

 

Jurginų šventės arba jurginų parodos buvo rengiamos Birštone jau nuo 2008 metų. 2013 metais pasodintas Birštono vardu pavadintas jurginas. Tačiau pastaraisiais metais ši tradicija buvo primiršta.

Savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pasidžiaugė, kad jurginų šventė vėl atgaivinama, kad šį kartą parodoje matome 24 augintojų atneštas ir eksponuojamas gėles. „Džiugu, kad jūsų tiek daug susirinko, kad auginate šias puikias gėles ir norite pasidalinti savo idėjomis su kitais. Nors jurginų šventė vyksta pačiu jų žydėjimo metu, manau, kad apsikeitimų jurginų gumbeliais mugę reikėtų surengti šiek tiek vėliau, kai juos ruošime žiemai“, – sakė merė.

Beje, savivaldybės vadovė prisipažino, kad ir pati augina 25 veislių jurginus, tik į parodą jų neatnešė. Auginti ir grožėtis jurginais – labai gera ir smagu. Ne veltui jurginas laikomas harmonijos gėle.

 

Kas sieja Barborą Radvilaitę su Birštonu

Apie tai, kodėl ši paroda pavadinta „Jurginų žiedai Barborai Radvilaitei“, kas sieja Augusto Žygimanto mylimą moterį su Birštonu, papasakojo merės pavaduotojas Vytas Kederys, primindamas istorijos faktus, liudijančius apie nepaprastą dviejų našlių karaliaus Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę, jų slaptą, nors labai trumpą santuoką. Yra žinoma, kad Žygimantas Augustas žemes ir dvarus Alytuje, Darsūniškyje bei Birštone padovanojo savo mylimajai Barborai. Manoma, kad 1847 metais Barbora Radvilaitė galėjo lankytis Birštone.

Kaip paminėjo mero pavaduotojas, šios parodos pavadinimas „Jurginų žiedai Barborai Radvilaitei“ reiškia, kad nuo šiol jurginų žydėjimo šventės bus skiriamos kasmet vis kitai iškiliai istorinei asmenybei, moteriai, susijusiai su Birštonu. „Karališkos gėlės – karališkoms moterims“, – sakė V. Kederys.

 

Jurginų kelias į Lietuvą ir Birštoną

Apželdinimo specialistė Audronė Daubarienė plačiau papasakojo jurginų atsiradimo istoriją. Remiantis istoriniais faktais, jurginai yra kilę iš Meksikos, vėliau keliautojų atvežti į Ispaniją, Angliją, Vokietiją, Prancūziją. Nors jurginai yra tapę klasikine gėle, senovės actekai juos vartojo maistui. Madrido botanikos sode ilgus metus jie buvo auginami ir dauginami šiltnamiuose, tik dar po keleto metų buvo pabandyta auginti atvirose vietose. XIX a. viduryje jau buvo išvesta apie 150 jurginų veislių. Dabar jurginai plačiai paplitę visame pasaulyje, nors Europoje yra vieni iš jauniausių gėlių, turinčių per 200 metų.

Į Lietuvą, kaip manoma, jurginai atkeliavo garsaus rašytojo, daktaro, Ustronės dvaro savininko ir aistringo keliautojo Stanislavo Moravskio dėka iš Sankt Peterburgo.

Birštone jurginais susidomėta, kai buvo pradėta minėti ir daugiau kalbėti apie Stanislovą Moravskį. 2012 m. prie „Tulpės“ sanatorijos jau vyko didelė jurginų paroda, kurioje dalyvavo ir žinoma muzikė bei jurginų augintoja, kolekcininkė Rasa Gelgotienė. Ji tada susirinkusiems papasakojo, kad susidomėti jurginais ir juos auginti ją paskatino apsilankymas S. Moravskio tėviškėje ir žinia, kad jis jurginus ne tik parvežė į Lietuvą, bet ir išpopuliarino. Jo dėka jurginai tapo mūsų kaimo darželių gėle.

Pirmiausia jurginų auginimo tradicijas pradėjo gaivinti Birštono viešosios bibliotekos kolektyvas, netgi organizavo jurginų sodinimo talkas Ustronės dvare Jundeliškėse. Reikia paminėti, kad ir dabar ten žydi įvairiaspalviai jurginai, primindami garsų šio krašto ir Lietuvos žmogų.

 

Gėlėms irgi reikia meilės ir dėmesio

R. Gelgotienė, sužinojusi, kad Birštonas turi partnerį Latvijoje, kreipėsi į jurginų augintoją Ritą Zalą, kuri vieną iš trijų naujų išvestų jurginų veislių pavadino Birštono vardu. Jis buvo pasodintas balandžio mėnesį netoli savivaldybės, prie fontano.

Dabar Birštono jurginas atrodo ne kažin kaip. Auga, bet neatrodo laimingas. Gal trūksta saulės, gal per didelis pavėsis, gal nori didesnės draugijos? Gėlėms, kaip ir žmonėms, reikia meilės ir dėmesio.

Pasidalinti mintimis buvo paraginti ir kiti jurginų augintojai. Tačiau į klausimą, kodėl augina jurginus, jiems buvo sunku atsakyti. Augintojams atrodo suprantama, kodėl augina jurginus – patiems malonu, gražu, ilgai žydi ir džiugina atėjus rudeniui. Daugelis moterų sakė, kad šias gėles augino jų močiutės ir mamos, kad tai sena, tradicinė kaimo darželių gėlė. Gražiai apie jurginus kalbėjo daug jų auginanti Birštono vienkiemio gyventoja Dalia Banienė, ne vieną užkrėtusi jurginų liga, jurginų teikiamu džiaugsmu pasidalijo ir AB Šiaulių banko Birštono skyriaus vadovė Ona Lubauskaitė, Albina Karalienė. Ona Žiūkienė ir kt. O štai Ona Valerija Grybauskienė apie jurginus netgi sukūrė gražų eilėraštį „Jurginų pasaka“. Taigi, jurginas Birštone vėl atsikovoja savo pozicijas. Kaimo ir miesto darželiuose ir sodybose jurginų daug, tačiau reikėtų jų daugiau auginti ir miesto gėlynuose.

 

Jurginų pasaka

Kai susitinka ruduo ir vasara,

O rūkas pievose dar laikosi ilgai.

Tai rudeninę savo pasaką

Mums seka jurginai.

 

Ir margaspalvis tarsi karalaitis

Jurginas lenkiasi žemai.

Droviai nuraudę lyg mergaitės

Išeina šokti jurginai.

 

Atrodo, sukasi svajingam šoky

Jų besišypsantys žiedai.

Spalvų paletėje apraibsta akys,

Kaip pasakoj išdygsta man sparnai.

 

Ir aš sukuos ratu, nes linksma.

O šokti reikia būtinai.

Tik pasakoj šitaip nutinka,

Kai šokiui kviečia jurginai.

 

Kad ir ne pasakoj – jurgino žiedas

Kaip karalaitis iš tiesų.

Gėlių daugybė, bet tik vienas

Jurginas man gražiausias iš visų.

 

 Ona Valerija Grybauskienė

 

Baigiantis renginiui, merė N. Dirginčienė padėkos raštais ir atminimo dovanėlėmis apdovanojo visus jurginų augintojus, padėkojo už jų norą kurti gražesnę ir harmoningesnę aplinką, geras emocijas sau ir kitiems.

Augintojai ir jurginų mylėtojai dar džiaugėsi vieni kitų gėlėmis, kalbėjosi, dalijosi patirtimi, kaip auginti šias gražias gėles, kaip išlaikyti jų gumbus per žiemą. O kai kurios moterys tarėsi pasikeisti ir pasidalinti patikusiomis veislėmis.