Birštoniečiai turi uždirbti daugiau nei vilniečiai
Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė metų pirmo ketvirčio duomenis apie atlyginimų pokyčius visoje šalyje, taip pat ir Birštone. Nauji rodikliai leidžia įvertinti, kaip sekasi mūsų miestui, ko galime laukti ateityje ir ką turime padaryti, kad užtikrintume miesto klestėjimą.
Atlyginimai auga, bet ne taip greit, kaip norėtųsi
Birštono savivaldybėje per metus smarkiai išaugo ir dirbančiųjų skaičius, ir atlyginimai. Tai geros tendencijos, nuteikiančios optimistiškai. Galima numanyti, jog tokius rezultatus lėmė tai, kad mieste padaugėjo apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų ir padidėjo konkurencija dėl darbuotojų. Vis tik svarbu žinoti, kad apgyvendinimo sektoriuje atlyginimai nėra didžiausi. Taip, viešbučiuose ir sanatorijose dirba daug žmonių, tačiau jų darbas dažnai būna neįvertintas. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 2016 m. buvo bene mažiausiai apmokama veikla, nusileisdama net žemės ūkiui, švietimui ar prekybai.
Lietuvos statistikos departamento lentelė
Birštone atlyginimai per metus pakilo, tai džiugina, bet ar sumažinome atotrūkį nuo Vilniaus? Ne, nes Birštone per metus vidutiniškai atlyginimai pakilo 66 eurais, o Vilniuje per tą patį laikotarpį – 86 eurais. Kodėl lyginame su sostine, kodėl ne su Joniškiu ar Pasvaliu? Todėl, kad Birštonas dėl gyventojų ir investicijų konkuruoja su didžiaisiais Lietuvos miestais ir užsienio traukos centrais. Nei Joniškis, nei Pasvalys nepritrauks jaunimo, baigusio mūsų kurorto mokyklas.
Lietuvos statistikos departamento lentelė
Taigi turime neužmigti ant laurų, bet įvertinti realią situaciją. Birštonas konkuruoja su Vilniumi, todėl turime pasiūlyti daugiau, nei gali pasiūlyti sostinė, kad taptume šalies lyderiais. Tik tada iš mūsų miesto neemigruos jaunimas, atlyginimai bus aukšti, o žmonės gyvens turtingai.
Turime siekti pranašumo
Apgyvendinimo sektoriuje ne tik Lietuvoje kuriamos mažiau apmokamos darbo vietos – taip yra visame pasaulyje. Augant atlyginimams turizmo sektorius susidurs su vis didėjančia konkurencija. Jau dabar dažnas svečias lygina lietuviškas kainas su Turkijos, Egipto ar Ispanijos kainomis, o juk puikiai žinome, kad saulėti kraštai visus metus gali pasiūlyti gerą orą, jiems nereikia šildyti pastatų, o ir viešbučių dydžiai visai kitokie nei Lietuvoje. Taigi ateityje Lietuvos apgyvendinimo paslaugos brangs, o tai vis labiau ribos plėtrą. Ką daryti?
Kurortai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir dar brangesnėse šalyse Šveicarijoje, Norvegijoje ar Austrijoje. Kaip tie kurortai išgyvena ir atlaiko konkurencinę kovą su Turkija, Egiptu ar Tunisu? Europos kurortai specializuojasi ir ieško nišų, kokias aukštesnės kokybės paslaugas galėtų pasiūlyti ir kaip suvilioti turistus.
Birštono galimybė ir pranašumas galėtų būti verslo ir konferencijų turizmas, kurį geriau galėtume pavadinti susitikimų industrija. Tai daug pelningesnė veikla nei tik apgyvendinimas ir maitinimas, tai puikiai suderinama su SPA paslaugomis bei rekreacija, kur Birštonas jau turi puikų įdirbį. Pasak šio turizmo specialistės Evaldos Šiškauskienės, konferencijų organizavimas ir apgyvendinimas atneša 4 kartus daugiau pajamų. Daugiau pajamų, didesni atlyginimai darbuotojams, didesnė plėtra ir daugiau galimybių.
Pradžiai reikia gana nedaug: didelio konferencijų centro. Vilniuje buvo užsimota rekonstruoti Sporto rūmus į Konferencijų centrą, tačiau tas pastatas yra seno sovietinio stiliaus, jam trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, funkcinio išplanavimo ir t. t. – apskritai tas projektas užstrigo. Birštonas galėtų išnaudoti šią situaciją ir apsispręsti dėl savo konferencijų centro statybos. Tai galėtų būti bent 1000 vietų statinys ir būtinai išskirtinio dizaino, atitinkantis šiuolaikinius reikalavimus, kad sugebėtume konkuruoti su viso pasaulio kurortais. Galėtume pasikviesti geriausius Lietuvos ir užsienio architektus, kurie pateiktų savo pasiūlymus, tai būtų ir gera kurorto reklama. Prie projekto reikėtų kviesti prisidėti ir Vyriausybę bei vietos verslą, kuris neabejotinai būtų labai suinteresuotas, ir tai būtų geras postūmis visam miestui!
Daugelis esame girdėję apie Davoso ekonomikos forumą, kuriame susitinka viso pasaulio lyderiai. Dažnai ten apsilanko ir mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau ar pasidomime, kas tas Davosas? Davosas – tai nedidelis Šveicarijos kurortas, kuriame gyvena tik 11 tūkst. gyventojų, tačiau jis garsus visame pasaulyje. Ar Birštonas galėtų būti panašus į Davosą? Turėkime ambiciją, kad galime pakartoti šią sėkmės istoriją ir galbūt mums pavyks.
