home Aktualijos Paminėtos 76-osios Prienų žydų žūties metinės

Paminėtos 76-osios Prienų žydų žūties metinės

1941 m. rugpjūčio 26 d. Prienuose vokiečiai ir jiems talkinę lietuviai sušaudė 1100 beginklių žydų tautybės Prienų rajono gyventojų. Penktadienį Kęstučio gatvėje esančioje žydų žudynių vietoje, kur prieš 76-erius metus žuvo didžioji dalis Prienų, Balbieriškio, Stakliškių, Jiezno žydų, buvo surengtas minėjimas.

„Turime ir galime išsaugoti šiuos skaudžius prisiminimus ir visomis išgalėmis stengtis, kad tai nepasikartotų“, – kalbėjo viena iš renginio organizatorių Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė.

Istorikas, Balbieriškio bendruomenės Tolerancijos centro vadovas Rymantas Sidaravičius trumpai priminė 1941 m. vasaros įvykius. Pačioje Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo pradžioje, jau antrąją karo dieną, Prienus užėmė priešakiniai vokiečių kariuomenės motorizuoti daliniai. Neilgai trukus suformuota nauja vietos valdžia ir policija pradėjo suiminėti nespėjusius pasitraukti komunistus bei sovietinius aktyvistus. Liepos 5–17 d. į Marijampolės kalėjimą buvo išsiųsti 35 komunistai ir naujajai valdžiai pavojingi asmenys. Didžioji dalis – 22 – žydai, kai kurie „pavojų kėlusieji“ – vos šešiolikos. Liepos 16 d. į tą patį kalėjimą išsiunčiama dar 16 Prienų gyventojų, 11 iš jų – žydų tautybės. Vėliau buvo suimami visi žydai: vyrai, moterys, seneliai, vaikai. Į Prienuose esančias kareivines, tapusias laikinu getu, vežami žydai iš Balbieriškio, Stakliškių, Jiezno. Rugpjūčio 25-ąją stipriausius žydų vyrus atvarė į pušynėlį (buvusias gyvulių kapines) kasti kapų. Vienas kapas buvo 20 metrų ilgio ir 4 metrų pločio, kitas – 10 metrų ilgio ir 4 metrų pločio. Jau kitą dieną į Prienus atvažiavo du sunkvežimiai iš Kauno, kuriuose buvo 35 (ar 40) Pirmojo bataliono 3-čios kuopos kareiviai, ginkluoti čekiškais šautuvais. Jie dar atsivežė kulkosvaidžių ir dėžę šovinių. Netrukus iš kareivinių prie pušynėlyje iškastų kapų buvo pradėti vesti žydai...

„To, kas įvyko, mes jau nebepakeisime. Laikas užgydo visas praeities žaizdas. Tegul amžina ramybė ir žmonių pagarba bei užuojauta ir ateityje lanko šią vietą“,– kalbėjo R. Sidaravičius.

Minėjime dalyvavo ir Kauno žydų bendruomenės atstovai. Jos pirmininkas Žakas Gercas priminė, kad žydai visuomet buvo ir yra lojalūs šaliai, kurioje gyvena, todėl jų patirtas siaubas mums sunkiai įsivaizduojamas.

Ž. Gerco mama buvo kilusi iš Prienų. Ji iš Lietuvos spėjo pabėgti iki karo pradžios, tačiau čia buvo nužudyta daug jų giminių ir pažįstamų.

Ž. Gercas dėkojo prieniškiams, kad prisimenami šie liūdni įvykiai, prižiūrima žudynių vieta.

Prisiminimais pasidalijo ir kaunietė Fruma Kučinskienė. Ji perdavė savo geros draugės, šiuo metu gyvenančios JAV, Rozian Bagrianskytės prašymą padėkoti Prienų krašto žmonėms, saugantiems žydų atminimą. Ypatingos jų šeimos pagarbos nusipelno gydytojas Juozas Brundza, padėjęs jos seseriai Lydai pasprukti iš geto.

Pagal žydų tradicijas (jie kapų nepuošia gėlėmis, o tik akmenukais) po akmenuką prie paminklinio akmens padėjo visi minėjimo dalyviai.