Stresui galima ir nepasiduoti
Praėjusią savaitę Prienų sveikos gyvensenos klubas „Versmenė“ organizavo seminarą „Kaip pergudrauti stresą“. Jį vedė daugelio aukštųjų mokyklų dėstytoja, žurnalistė, švietimo ir verslo konsultantė, leidėja, knygų autorė, 2010 metais Lietuvos studentų įvardinta „Sąžiningiausia Lietuvos dėstytoja“ Lidija Laurinčiukienė.
Lidija Laurinčiukienė yra stažavusis JAV, leidinio „Vašington post“ redakcijoje, Indijoje, Kinijoje. Jos originalių, netradicinių, šiltų ir šmaikščių paskaitų (net ir su jogos pratimais) bei seminarų yra klausęsi Vilniaus M. Romerio universiteto, Muzikos ir teatro akademijos studentai ir dėstytojai, įvairių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai.
Į seminarą Nemuno kilpų regioninio parko Prienų lankytojų centre susirinko pilna salė ieškančiųjų atsakymo į klausimą, kaip įveikti kasdieninį nerimą, stresą ir negatyvias mintis. Atvyko ne tik sveikuoliai, bet ir klubui nepriklausantys gyventojai, visuomenės sveikatos ir gydymo įstaigų, švietimo bendruomenės atstovai. Seminaras nebuvo sausas ir teorinis – tai buvo gyvas, pilnas praktinių, paprastų, bet gyvenimo patvirtintų patarimų, kaip paprastomis priemonėmis susidraugauti su stresu. Bene pirmą kartą dauguma sužinojo apie netradicinius atsipalaidavimo ir gydymo metodus: kruopų, žirnių ir kojinių poveikį; greipfrutų, stiklainių, juodų akinių teigiamą įtaką žmogui (ypač po sunkių darbų ir rūpesčių). Sužinojo, kodėl svarbus tinkamas kreipinys į pažįstamą žmogų ar draugą, kaip praskaidrinti sau nuotaiką prieš būsimus dienos darbus. Pati lektorė seminaro pradžioje supjaustė keletą greipfrutų ir padėjo keliose vietose, nes greipfruto kvapas žadina mąstymą, protą. Vėliau pademonstravo, kaip levandos kvapas padeda nusikratyti įtampos, nuovargio, nuo jo ,,nusišveičia smegenys“.
Pakerėjo žaismingu, betarpišku bendravimu
– Aš pati 18 metų nevalgau mėsos. Esu tokia pati sveikuolė kaip ir jūs. Man sako: „Iš įsitikinimo“. Ne, sakau, nevirškina. Visada galvoji apie tai, kaip padėti sau. Galiu pasidalinti tuo, kas padėjo man, o jūs susirasite tai, kas padės jums. Aš anksčiau galvodavau, kad lietuviai, pagonys, užkalbėdavo vandenį. Ir vandeniu užkalbėtą gerą energiją išgėrę pasveikdavo. O man labai gražiai vienas fizikas pasakė: „Jokia čia religija, jokia čia ezoterika. Žmoguje 65 proc. vandens. Galima užkalbėti save viskam: ir didelei ligai, ir dideliam skrydžiui, ir dideliam nenorui, ir dar didesniam polėkiui“, – jau pirmais sakiniais „užkabino“ lektorė. Dar keletas – ir publiką visai pavergė. Pasirodo, šmaikščios, šypsenos ir žodžio įtaigą puikiai išmanančios viešnios močiutė yra mokiusis anuometinėje Veiverių mokytojų seminarijoje.
Kaip žinome, stresas, nerimas, blogos emocijos, jaudulys neigiamai veikia mūsų sveikatą: didina kraujospūdį, sukelia širdies kraujagyslių sutrikimus bei daugelį kitų ligų. Streso rūšys gali būti dvejopos: kūniškos (nuo triukšmo, blogo maisto, mažai deguonies) ir emocinės (nesutarimai šeimoje, darbe). Išlaikyti vidinę pusiausvyrą, atpažinti stresą, jį mažinti, įveikti gana sudėtinga, bet, turint tam tikrų žinių ir lavinant įgūdžius, įmanoma.
Žurnalistės ir knygų autorės teigimu, pradėti investuoti į savo sveikatą reikia nuo mažens ir pirmiausia – į fizinį banką (rūpintis kūnu), paskui į protinį (lavinti intelektą), dar toliau – į dvasinį (ugdyti vertybes) ir emocinį (lavinti pojūčius, emocijas).
– Ne gydytojai blogi, kad mes sergam. Blogi mes, kad nemokame saugoti sveikatos, kada ją turime. Mes pradedam stresą patirti, jos netekę, ir tada tampame sveikuoliais, – ironizavo lektorė, patikindama, kad jau daug metų, tačiau tik po gauto spyrio į nugarą, ji nuolatos ir sistemingai rūpinasi ne tik savo, bet ir vaikų investicijomis.
Norintiesiems suvaldyti stresą L. Laurinčiukienė patarė išmokti atpalaiduoti kūną ir valdyti emocijas. Vienas iš būdų – klūpojimas ant kruopų. Viešnia pademonstravo, kaip galima sužadinti prie žmogaus kelio girnelių esančius jautrius mūsų organizmą aktyvuojančius taškus ir taip sumažinti stresą. Stimuliuojant nervinius taškus, esančius paduose, taip pat yra mažinamas streso lygis. Lektorė čia pat apsiavė medvilnines puskojines, o į kitas puskojines įpylė kruopų (galima grikių arba perlinių), tada jomis apsiavė ir visą paskaitą nenusiavė.
– Vaikštant ant pirštų, atsipalaiduoja galva, grįžta atmintis. Vaikštant visa pėda, atsipalaiduoja kepenys, žarnynas. O ant kulnų – kvėpavimas. Užtenka kasdien atlikti 45 minučių mankštą, ir emocinį stresą lengvai suvaldysime, – paaiškino kiekvieną dieną šią mankštą atliekanti žurnalistė ir konsultantė.
Dar vienas būdas, kurį išbandė ir seminaro dalyviai, – minkyti kamuoliukus, kurių pagalba aktyvinami rankose esantys nerviniai taškai. Svarbiausia, anot L. Laurinčiukienės, duoti darbo smulkiajai motorikai. Todėl stresui nuimti labai tinka mezgimas. Taip pat nereikėtų kitiems pasakoti, kas yra blogai, arba, viešnios žodžiais tariant, „netvatinti savo mėšlina uodega pirmo pasitaikiusio“. Visa tai praeis. Reikia šypsotis, juoktis – taip juda visi veido raumenys, ir stresas mažėja.
Derindama teorinius streso atpažinimo ir valdymo metodus, lektorė pasistengė iliustruoti kiekvienos kartos požiūrį į darbą, į vertybes. Ji akcentavo, kad žmogus pirmiausia turi būti ir pats sau įdomus, tik tada jis gali būti įdomus kitiems. Dalyvavusieji seminare liko sužavėti unikaliu viešnios sugebėjimu perteikti informaciją, pasitelkiant žodį, ekspresiją, kvapus, įvairius vaizdinius ir neįprastus daiktus.
Roma Sinkevičiūtė
