Prieskoninės žolelės ir jų nauda organizmui
Prienų turgavietėje prekiaujama ir prieskoniniais bei vaistiniais augalais. Teko išgirsti prašymą parašyti apie Lietuvoje auginamus vaistinius prieskoninius augalus.
Bazilikas pažįstamas daugumai žmonių. Kvapusis bazilikas turi vitamino C, kuris saugo mūsų organizmą nuo laisvųjų radikalų. Bazilikų lapų tinka dėti ant vabzdžio įkąstos vietos – mažina niežulį.
Melisą augina daugelis daržininkų ar sodininkų. Melisą galima vadinti širdį stiprinančia žolele. Ji padeda normalizuoti širdies plakimą, mažinti arterinį kraujospūdį. Turi ir slopinamąjį poveikį, išgėrus vakare padeda lengviau užmigti.
Čiobrelių turi kiekviena šeimininkė. Jie tinka ne tik mėsos ir varškės patiekalams pagardinti, bet ir arbatai, kuri padeda peršalus, ypač žiemą. Čiobrelis pasižymi antioksidantinėmis savybėmis, vartojamas gydant gerklės ar kvėpavimo takų negalavimus. Taip pat čiobrelių arbata padeda mažinti kraujo spaudimą.
Raudonėlis. Viename arbatiniame šaukštelyje raudonėlio yra ne tik šeši mikrogramai vitamino K, bet ir antioksidantų. Su maistu suvalgome gausybę mikroorganizmų, o raudonėlis gali padėti juos izoliuoti ir pašalinti iš organizmo. Taip išvengiama žarnyno infekcijų.
Rozmarinas. Kai kuriuos aliejus kaitinant per ilgai ar per aukštoje temperatūroje išsiskiria kancerogeninės medžiagos, kurios sukelia vėžinius susirgimus. O jei įkaitintame aliejuje kepame, tarkim, mėsą, kuri marinuota su rozmarinu, kancerogeninių medžiagų susidarymo galimybė mažėja.
Levanda. Šios kvapnios žolelės ypač praverčia, kai vargina virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, pilvo pūtimas. Rekomenduojama neperdozuoti, nes turi savybę skatinti alkio jausmą. Levandos auginamos darželiuose, soduose, nes jos ne tik kvepia, vartojamos kaip vaistinis augalas, bet sudžiovintos ir įdėtos į rūbų spintas atbaido kandis.
Mairūnas vertinamas sergančiųjų migrena, nes turi savybę slopinti galvos skausmus. Taip pat ramina nervų sistemą ir gerina virškinimą. Arbata su mairūnu gali pagerinti miego kokybę.
