Pilotinis projektas kviečia diskutuoti
Rugpjūčio 9 dieną Birštono savivaldybės mažojoje salėje vyko susitikimas su VšĮ ,,Teleglobos centras“ vadove, birštoniete Rūta Bunevičiūte ir jos kolegomis. Pilotinio projekto pristatyme ir diskusijose dalyvavo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Antanas Grušelionis, seniūnijos socialinės globos specialistai, Nemajūnų dienos centro direktorius Gintautas Pačėsas, Birštono vaikų lopšelio-darželio direktorė Vitalija Adamonienė, visuomeninių organizacijų atstovai ir bendruomenių pirmininkai.
Viešnią pristatė Birštono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjas Antanas Grušelionis.
Susitikimo metu R. Bunevičiūtė pirmiausia pasidžiaugė, kad Birštono savivaldybė pritaria naujoms idėjoms ir iniciatyvoms, kaip pagerinti garbaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. VšĮ „Teleglobos“ centro vadovė pristatė dar mums nežinomą naują (pilotinį) projektą, apie atsirandančias galimybes teikti naujos rūšies globos paslaugą inovatyvių technologijų būdu. R. Bunevičiūtė pažymėjo, kad tai naujiena Lietuvoje, tačiau tokio pobūdžio socialinė paslauga jau teikiama kai kuriose Europos šalyse bei Amerikoje. „Teleglobos centro“ paslaugos senjorams ir neįgaliesiems esmė būtų tokia, kad žmogui nukritus, blogai pasijutus, netekus sąmonės ar atsitikus kitam nenumatytam atvejui namuose, bet kuriuo metu būtų galima suteikti adekvačią pagalbą, įtraukiant platų respondentų ratą – kaimynus, draugus, artimuosius.
Senjoras ar neįgalusis su savimi turėtų specialią įrangą (daviklį su SOS mygtuku), kuri veiktų automatiškai ir signalą apie pavojų operatyviai perduotų reikiamoms tarnybos ir artimiesiems.
Tas vadinamas daviklis (SOS mygtukas) segimas ant rankos kaip laikrodis. Atsitikus nelaimei, jeigu žmogus sąmoningas, gali pats paspaudęs mygtuką pranešti centrui apie tai, kas atsitiko, o jeigu jis nesugeba to padaryti, davikliai irgi perduoda signalą į centrą. Tada operatorius siunčia pagalbą, kuri gali būti reikalinga. Norint žinoti, kas atsitiko, pirmiausia pranešama artimiausiems žmonėms nurodytais kontaktais, o vėliau organizuojama pagalba. Žinoma, viskas vyks paprasčiau, jeigu pats žmogus galės kalbėti ir papasakoti, kas nutiko.
Naujoji paslauga gera tuo, kad gali bet kokioje situacijoje padėti greitai sulaukti pagalbos. Diskusijų metu buvo paminėta, kad galima ir telefonu išsikviesti reikiamą pagalbą, tačiau nualpus ar atsitikus kitam įvykiui telefono po ranka gali ir nebūti, o pagalbos daviklis veikia bet kokiomis sąlygomis, 150–300 m perimetru.
Dalyvavusieji susirinkime klausinėjo apie techninius parametrus ir galimybes, juolab kad Birštono seniūnijos teritorijoje ne visur yra patikimas ryšys. Seniūnas Jonas Kederys buvo gana skeptiškai nusiteikęs šios naujovės atžvilgiu. Mat idėja diegti vieno mygtuko aparatus vienišiems ir garbaus amžiaus gyventojams nepasitvirtino, tad ir dabar verčia į tokias naujoves žiūrėti atsargiai. Neįgaliam ar senam žmogui geriau, kai į namus pasidomėti, kaip jis gyvena ir jaučiasi, ateina tikras, gyvas žmogus…
R. Bunevičiūtė paminėjo, kad pilotiniame projekte bus 30 dalyvių, kurie gaus teleglobos įrangą, prijungtą prie centro. Žmogus ant rankos segės daviklį, o į elektros tinklą bus įjungta tam tikra dėžutė su įranga, kuri yra labai jautri.
Norintys dalyvauti projekte turės užpildyti registracijos anketą su reikiamais duomenimis, kur bus nurodoma sveikatos būklė, didžiausi negalavimai, ligos, turėtos traumos, vartojami vaistai, gyvenamoji vieta, artimiausi kaimynai, giminės, šeimos nariai, kas turi atsarginį raktą ar gali pateikti kitą svarbią informaciją.
R. Bunevičiūtė pasakojo, kad jų įkurta viešoji įstaiga bendrauja su Bendrosios pagalbos centru, kuris ne visose situacijose gali reaguoti ir padėti žmogui, kad kalbasi su Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, kad stengiasi sukurti sistemą, kuri gerai veiktų ir būtų naudinga senjorams.
Diskusijoje apie dalyvavimą pilotiniame projekte buvo iškilę daug klausimų, į kuriuos atsakymų dar tebeieškoma. Kiekviena naujovė gana sunkiai skinasi kelią, juolab kad tai kainuoja nemažus pinigus, tad reikia galvoti, kur rasti finansavimo šaltinių. R. Bunevičiūtės nuomone, įsigyti brangią įrangą gal būtų netikslinga, gal būtų geriau mokėti abonentinį mokestį, kuris būtų apie 15 eurų. Tačiau vargingai gyvenantiems neįgaliesiems ar senyvo amžiaus žmonėms tai irgi būtų nemaži pinigai. Išeitis viena – turėtų pagal išgales padėti vaikai ar kiti giminaičiai, o gal būtų ieškoma ir kitokių finansavimo šaltinių.
Pranešėja paminėjo, kad rugsėjo 29 dieną Birštone šiuo klausimu vyks konferencija, kurioje dalyvaus atsakingi Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, taip pat socialinės paramos specialistai iš Lietuvos savivaldybių. O pilotinis projektas Birštono savivaldybėje turėtų būti pradėtas dar šį rudenį, jeigu atsiras norinčiųjų prie jo prisidėti ir išbandyti naujų technologijų galimybes.
