home Birštone Literatūrinis Jurgio Blekaičio sugrįžimas į mylimą Birštoną

Literatūrinis Jurgio Blekaičio sugrįžimas į mylimą Birštoną

Jaukų rugpjūčio vakarą, tęsdami projektą „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2017 m.“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Birštono savivaldybė, susirinkome kurhauze prisiminti artimai su Birštonu susijusio žmogaus – teatrologo, aktoriaus, režisieriaus, poeto, žurnalisto, meno kritiko Jurgio Blekaičio. Šiemet, liepos 8-ąją, minėjome jo gimimo 100-ąsias metines.

 

Primindamas svarbiausius Jurgio Blekaičio gyvenimo ir kūrybos faktus, ypatingą jo vaikystės ir jaunystės ryšį su Birštonu, jausmingą vakaro programą pradėjo aktorius Andrius Bialobžeskis.

J. Blekaičio tėvas, Birštono ūkininko sūnus Adomas Blekaitis, tarnavo Rusijos kariuomenėje, pasitraukęs į atsargą dirbo įvairiose įstaigose. Peterburge vedė lenkų kilmės katalikę Eleną Slupską, su kuria Kelomekio miestelyje Suomijoje susilaukė sūnaus Jurgio.

Prasidėjus revoliucijai, Blekaičių šeima iš Peterburgo persikėlė į Lietuvą – apsigyveno Birštone pas tėvo gimines. Čia prabėgo patys gražiausi J. Blekaičio vaikystės, jaunystės metai: „Savo tėviške laikau aš Nemuno kilpos apglėbtą, į Vytauto kalną atsirėmusį Birštoną, mano Tėvo Adomo Blekaičio ir, kaip atrodo, visų kitų Blekaičių gimtinę. <...>...ten mano pirmieji prisiminimai iš ankstyvos vaikystės, ten tas tikrasis, vienintelis gyvas, tarsi įdvasintas gamtovaizdis, kokį gal kiekvienas nešiojamės savy iš pirmo, pusiau sąmoningo pamatymo“, – rašo J. Blekaitis atsiminimuose. Nostalgija ir nepaprastai šilti poeto jausmai gimtinei atsispindi ir jo laiške V. A. Jonynui: „Birštonas buvo laisvė, draugai, linksmos žaidynės, vėliau – meškerė, nerūpestingos saulėtos dienos“. Šie šilti prisiminimai vėliau sugulė jautriame eilėraščių cikle „Septyni Nemunai“.

Šeimai išsikrausčius į Kauną, J. Blekaitis baigė „Aušros“ gimnaziją, o 1943 m. Vytauto Didžiojo universitete įgijo teatrologo specialybę. Dalyvavo studentų Vaidybos studijoje, kuriai vadovavo Lietuvos teatro režisierius, aktorius, pedagogas A. Jakševičius, 1940–1944 m. dirbo aktoriumi režisieriumi Vilniaus valstybiniame, vėliau „Vaidilos“ teatruose.

1944 m. J. Blekaitis pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, o nuo 1949 m. – JAV. Nors dirbo sunkų fizinį darbą, negailėjo laiko ir jėgų kūrybai, teatrui, kurie jo gyvenime užėmė ypatingą vietą. Režisavo vaidinimus Čikagos, Monrealio lietuvių ir kituose teatruose. Daugiau nei tris dešimtmečius (1952–1987) dirbo „Amerikos balso“ radijuje. Daugelis jo klausytojų prisimena įtaigų Jurgio Blekaičio balsą, jo rengtus ir skaitytus pranešimus politikos ir kt. temomis.

Platus Jurgio Blekaičio kūrybinis palikimas: straipsniai apie teatrą, atsiminimai apie B. Sruogą, H. Radauską ir kitas iškilias asmenybes, A. Achmatovos, J. Brodskio ir kitų poetų eilėraščių vertimai, teatro istorijos studija „Algirdas Jakševičius – teatro poetas“ ir du poezijos rinkiniai – „Vardai vandenims ir dienoms“ ir „Rudens ritmu“.

Birštono kurhauze įtaigiai ir jautriai Andriaus Bialobžeskio skaitomos Jurgio Blekaičio eilės vilnijo, liejosi, tekėjo lyg Nemunas, palydėtas užburiančia, nostalgiška vieno geriausių Lietuvos fleitininko Vytauto Sriubikio muzika.  

„Septyni Nemunai

ilgesį mano supa, linguoja.

Pažvelgsiu nuo kalno plačiai į šalis –

– ten, slėny, galingom sidabro rankom

septyni Nemunai neša tėviškę mano, <...>“

Iškilus vakaras, nužėręs užmaršties dulkes, priminęs neeilinės Jurgio Blekaičio asmenybės gyvenimą bei kūrybą, jo meilę savo jaunystės Birštonui, abejingų nepaliko. Susirinkusieji susižavėjimą programa išreiškė negailėdami skambių aplodismentų, dalydamiesi maloniais nepaprasto vakaro įspūdžiais...

 

Birštono viešosios bibliotekos informacija