home Mokslas Lietuvos mokslininko paveikslas – koks jis? Arba kaip sulaukti pripažinimo jaunajam mokslininkui

Lietuvos mokslininko paveikslas – koks jis? Arba kaip sulaukti pripažinimo jaunajam mokslininkui

Dažnai Lietuvos mokslininką galime įsivaizduoti labai stereotipiškai – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio praradęs ryšį su realybe žmogus.

 

Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra realus? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad prasklaidytume įsigalėjusius stereotipus, kalbiname Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkę dr. Mileną Medineckienę, kuri papasakos, koks yra šiuolaikinis mokslininkas (-ė) ir kokios jo(s) karjeros galimybės.

 

“Visų pirma, jaunasis mokslininkas (-ė) – tai aktyvus ir siekiantis karjeros ne tik mokslinių darbų rašyme – tad jis(ji) laika leidžia tikrai ne vien bibliotekose – sutiksime jį(ją) įvairiose konferencijose, posėdžiuose, dalyvaujant įvairiuose projektuose – ten kur kuriama vertė, priimami svarbūs sprendimai Lietuvos mokslo ateičiai,”- sakė Dr. Milena Medineckienė.

 

Be to, jaunieji mokslininkai išties aktyvūs – organizuoja įvairias išvykas, mokymus, stovyklas moksleiviams. Taip pat dalijasi gerąja patirtimi, bendradarbiaudami su partneriais – panašiomis sąjungomis – užsienyje. Be to, palaiko glaudžius ryšius su stambiomis įmonėmis, verslininkais, kuriems gali būti svarbūs ir naudingi praktiškai pritaikomi mokslinių darbų rezultatai.

 

Emigracija ar galimybės Lietuvoje?

 

Įstabarėjusi aukštojo mokslo reforma, itin skurdūs ne vien mokytojų, bet ir dėstytojų atlyginimai – verčia dažną mokslininką susimąstyti apie karjerą užsienyje. Tačiau prošvaisčių jauniesiems mokslininkams Lietuvoje visgi yra, o svarbiausia, kad daug galimybių išnaudoti įgytą praktiką ir sužibėti savo šalyje.

 

Kaip pasakoja dr. Milena Medineckienė, galimybių jaunam mokslininkui Lietuvoje išties daug. “Apstu įvairių programų, projektų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurie leidžia tęsti, plėtoti mokslinius tyrimus, susipažinti su naujomis kultūromis, užmegzti ryšius su mokslininkais visame pasaulyje – tereikia domėtis ir nebijoti žengti iš už komforto zonos ribų.”

 

Vienas iš būdų mokslininkams sulaukti pripažinimo – tai Geriausių disertacijų konkursas, kuriame kasmet skatinami dalyvauti visuose mokslo srityse doktorantūros darbus rašantys mokslininkai.

 

“Projektu siekiama skatinti doktorantus ruošti aukšto lygio disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, skatinti tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, didinti Lietuvos mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą,” – sakė dr. Milena Medineckienė.

 

Apie ką rašo jaunieji mokslininkai, arba kas nugalės amžiną konkurencinę kovą

 

Geriausių disertacijų laureatus renka ir vertina kompetentinga komisija, sudaryta iš nepriklausomų ekspertų. Ir čia verda ne ką mažesnės kovos ne tik tarp jaunų mokslo daktarų, bet ir tarp aukštojo mokslo įstaigų.

 

Šiais metais į geriausiųjų gretaspateko 11 mokslinių darbų - tai Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Kauno Technologijos Universiteto, Vytauto Didžiojo Universiteto, Klaipėdos Universiteto, bei tarp didžiųjų aukštojo mokslo „vilkų“ sužibėjusio Lietuvių kalbos instituto jaunosios mokslininkės darbas.

 

Pasak dr. Medineckienės jaunieji mokslininkai nagrinėja išties įdomias ir labai skirtingas problemas. Štai humanitarinių ir socialinių mokslo srities darbų temos pavyzdžiai: rašoma apie asmeninių ir organizacinių vertybių konkurencijos stiprinimą; kitame darbe nagrinėjama vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų laikų koklininkystę Klaipėdoje – inovacijų ir kultūrinės tradicijos persipynimas bei daugelis kitų temų.

 

Fizinių, technologinių, biomedicinos ir žemės ūkio temos skamba dar neįprasčiau. Pavyzdžiui, “Terahercinių vaizdų užrašymo matricos, veikiančios kambario temperatūroje” arba “Kompaktiško spektroskopinio terahercinio vaizdinimo sprendimai, naudojant GaAs/AlGaAs ir InGaAs puslaidininkinius nanodarinius”.

 

Iš vienuolikos laureatų bus atrinkti du geriausi 2016 metų darbai. Kas nugalės konkurencinę kovą ir kurie darbai bus pripažinti geriausiais sužinosime rudenį vyksiančioje ceremonijoje Prezidentūroje, kur tiek laureatai, tiek nugalėtojai bus apdovanoti pačios Ekselencijos Prezidentės Dalios Grybauskaitės.

 

Daugiau informacijos apie laureautus ir jų temas galite rasti čia: http://www.ljms.lt/news/357/15/LJMS-skelbia-Geriausios-2016-m-disertacijos-konkurso-laureatus