home Verslas Apklausa: didžiausias verslininkų baubas – emigracija

Apklausa: didžiausias verslininkų baubas – emigracija

Jau daugybę metų stabdyti bandomos emigracijos iš Lietuvos mastai ne tik nemažėja, bet ir auga – pernai šalį paliko daugiau kaip 50 tūkst. lietuvių, o pagal procentą išvykstančių esame pirmi visoje Europoje. Verslo sektoriaus atstovai emigraciją įvardija kaip didžiausią netolimos ateities iššūkį ir net kas antras jų bijo pasekmių, kurias turės toliau besitęsiantis gyventojų bėgimas iš Lietuvos.

Gegužės mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo daugiau kaip 500 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. „Citadele“ banko inicijuoto tyrimo metu paaiškėjo, jog 46 proc. verslo atstovų didžiausia socialine grėsme verslo plėtrai per artimiausius penkerius metus laiko gyventojų emigraciją.

„Emigracija verslo sektoriui baisi visų pirma todėl, jog ji reiškia verslui mažėjančią paklausą vidaus rinkoje, kas neišvengiamai nulemia ir prastesnes derybines pozicijas su tiekėjais, ir būtinybę kelti savo parduodamų paslaugų ir prekių kainas. Dėl mažėjančios rinkos į Lietuvą neatvyksta ne vienas tarptautinis prekės ženklas, o pastaraisiais metais keli jau čia veikę nusprendė veiklą stabdyti. Smulkiam ar vidutiniam verslui rinkos mažėjimas yra dar skausmingesnis, nes jis neišvengiamai reiškia ir mažesnes plėtros galimybes“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Kitos verslo atstovų išskirtos socialinės grėsmės: visuomenės senėjimas bei pensininkų skaičiaus augimas (16 proc.), gyventojų gaunamų pajamų nelygybė (11 proc.), gyventojų išsilavinimas ir su tuo susijusi darbuotojų kompetencija (8 proc.), nedarbas (8 proc.), regioninė atskirtis (4 proc.) ir alkoholizmas (3 proc.).

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus teigia, jog visos verslininkų matomos grėsmės žymi esminę kvalifikuotos darbo jėgos stygių, kuris jaučiamas jau šiandien, o ateityje turėtų įmonėms koją pakišti dar labiau.

„Emigracija pati savaime galbūt neatrodytų verslininkams tokia grėsminga, jei kartu su ja nematytume ir ryškaus visuomenės senėjimo bei aukštojo mokslo tendencijų - ten, kur žmonių labiausiai reikia, specialistų ir toliau neparengiama, jų mažėjama. Jau dabar matome, kad egzistuoja ne viena profesija, siūlanti gerai apmokamus darbus, o juos dirbti galinčių valstybė tiesiog negali pasiūlyti. Lietuvos ekonomika auga, tačiau natūralu, jog trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos verslas, ypač smulkus ar vidutinis, abejoja dėl plėtros galimybių“, – aiškina V. Sutkus.

Statistikos departamento duomenimis per pastaruosius devynerius metus Lietuvoje gyventojų sumažėjo kiek mažiau nei 500 tūkst., tuo tarpu demografinės senatvės koeficientas, apskaičiuojantis, kiek pensinio amžiaus žmonių šalyje tenka šimtui vaikų iki 15 metų, kasmet kilo. 2004-aisiais jis buvo vos 88, o pernai siekė net 129.

„Citadele“ banko atstovė Giedrė Kubiliūnienė neabejoja, jog esmines verslo sektoriaus jaučiamas grėsmes jungia baimė dėl darbuotojų trūkumo: „Jei didesnėms įmonėms, išsiplėtusioms per kelias šalis, darbuotojų trūkumas nėra problema, tai smulkesnis verslas, ieškantis vietinių žmonių, dėl to kenčia labai stipriai. Galiausiai kvalifikuotos darbo jėgos stygius priveda prie kaštų augimo, nes žmones turi pakeisti technika arba darbo vietas reikia perkelti į kitas šalis, o blogiausiu atveju tai gali baigtis ir visišku įmonės uždarymu“.