home Birštone Vakaras su Ieva Simonaityte

Vakaras su Ieva Simonaityte

Liepos 14-osios vakarą, nušniokštus vasaros liūčiai, į Birštono kurhauzą paminėti Mažosios Lietuvos rašytojos, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėjos I. Simonaitytės 120-ųjų gimimo metinių susirinko nemažas būrys jos gerbėjų. I. Simonaitytė pelnytai laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje. Renginio dalyviai, padedant aktorei Virginijai Kochanskytei, ne tik susipažino su rašytojos biografija, bet ir susitiko su jos kūrinių personažais, išgyveno jų patirtus gyvenimo sunkumus, akibrokštus, iššūkius ir džiaugsmo akimirkas.

Kaip sakė renginį vedusi aktorė Virginija Kochanskytė, susirinkome į I. Simonaitytės kultūrinį muzikinį saloną išgerti kafijos... Rašytoja mėgo prisėsti prie kafijos puodelio su gera, jai malonia draugija.

„Ievai Simonaitytei Birštonas buvo gerai pažįstamas kaip ir gimtieji jos Vanagai. Čia ji lankėsi ir leido laiką su operos soliste Aleksandra Staškevičiūte, galbūt ir su savo brangiu draugu, Berlyno operos solistu Ernstu Šumanu, su kuriuo buvo artimi iki paskutinių savo gyvenimo dienų. I. Simonaitytei dažnai teko gydytis Kauno klinikose bei Birštono kurorte“, – pasakojo aktorė.

Ieva Simonaitytė gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų kaime, Klaipėdos apskrityje. Labai anksti, gal būdama penkerių metų, susirgo kaulų džiova, dėl ko liko šluba ir negalėjo lankyti mokyklos. Skaityti ir rašyti ją išmokė motina, o vėliau mokėsi pati, skaitydama bibliją, religinę literatūrą arba kas pakliūdavo į rankas. Dar ankstyvoje jaunystėje, pasiremdama ramentais ar lazdomis, turėjo dirbti, ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti vaikus. Tik šiek tiek vėliau, vietinio kunigo pagalba

gydėsi Augenburgo sanatorijoje Vokietijoje. Iš ten grįžo pasveikusi ir pradėjo verstis siuvėjos amatu, taip išsimaitindama pati ir padėdama šeimai. Kaip tik tada I. Simonaitytė įsitraukė ir į visuomeninę veiklą, pradėjo dirbti Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje „Eglė“, bendradarbiavo „Tilžės keleivyje“ ir kitoje Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje.

Anksti ir pati pradėjo kurti. Iš pradžių rašė eilėraščius, o vėliau ir apsakymus, romanus. Ją, kaip rašytoją, labiausiai išgarsino romanas „Aukštujų Šimonių likimas“, už kurį 1935 metais buvo paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija. Nuo 1936 metų Simonaitytė atsidėjo vien literatūriniam darbui. 1939 m. buvo išleista didžiausio ir geriausiai vertinamo jos romano „Vilius Karalius“ pirmoji dalis. 1958 m. ji buvo apdovanota pirmąja Lietuvos SSR valstybine premija už romaną „Vilius Karalius“.

I.Simonaitytė mirė 1978 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje. Jos paskutinis pageidavimas buvo išpildytas ir antkapyje užrašyta: „Jau lazdą padėjau, kelionė baigta“. Tačiau rašytojos prašymas palaidoti gimtinėje nebuvo išpildytas.
Kalbėdama apie Ievą Simonaitytę, aktorė V. Kochanskytė priminė daug įdomių rašytojos gyvenimo faktų bei detalių. Daugeliui ji buvo stačiokė, uždara, gal net pikta. Tačiau jos jautri siela slėpėsi po atšiaurumu, nes visa tai padėjo jai išgyventi ir tapti žinoma bei garsia. Pasak aktorės, į I. Simonaitytės rengiamus kūrybos vakarus turėjo teisę eiti tik nusipelnę ir žymūs žmonės.

Savo visuose kūriniuose I. Simonaitytė rašė apie Klaipėdos krašto žmones, jų buitį, lyg tai būtų tikras metraštis su smulkiausiomis detalėmis. Ne veltui ji ir vadinama šio krašto metraštininke.

„Knygose viskas tai, ką išgyvenau, aš ten pati esu, o žmonės – tie, kuriuos mylėjau ar nekenčiau, irgi tikri“, – rašytojos žodžius citavo renginio vedėja.

Pažįstame I. Simonaitytę vienokią iš jos kūrinių, bet ji buvo ir kitokia – jautri, ištikima Lietuvai ir Klaipėdos kraštui, dėl kurio išsižadėjo ir savo gyvenimo meilės.

Tiesa, ji buvo ambicinga, išdidi ir niekam nesilankstė, turėjo savo nuomonę ir jos laikėsi.

Su operos dainininku susipažino būdama 24 metų, bet atsisakė su juo vykti į Vokietiją. Vėliau tą patį padarė jau būdama garbaus amžiaus, atsisveikindama paskutinį kartą, prisipažindama jam mylinti...

Susirinkusiuosius sukrėtė V. Kochanskytės skaityta romano „Vilius Karalius“ ištrauka apie mažąją Barbutę, paliktą su mirusia motina. Nepaliko abejingų ir ištrauka iš romano „Pikčiurnienė“.

Vyresnės kartos atstovai pagal mokyklos programas turėjo perskaityti I. Simonaitytės kūrinius, juos analizuoti ir susipažinti su Klaipėdos krašto žmonių gyvenimu. Vėliau žinoma ir garsi rašytoja buvo primiršta, jos romanai mažiau skaitomi. 2017 metus paskelbus Ievos Simonaitytės metais, su jos kūryba vėl turės susipažinti ir dabartiniai mokiniai.

Vakaras, kurį vedė aktorė V. Kochanskytė, dainavo Kauno muzikinio teatro dainininkas, tenoras Egidijus Bavikinas, o jam akompanavo pianistė Beata Vingraitė, nepaliko abejingų. Tai buvo puikus Birštono viešosios bibliotekos projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone“, kurį remia LR kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba, renginys. Už buvimą kartu, už gražų ir nuotaikingą vakarą atlikėjams ir susirinkusiesiems dėkojo Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė.

Kitas šio projekto renginys vyks liepos 19 dienos vakarą.