home Žemės ūkis Pirmą kartą paminėta Agronomo diena

Pirmą kartą paminėta Agronomo diena

Liepos 14-ąją Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) vyko Lietuvos agronomų sąjungos XXXI suvažiavimas ir pirmasis Agronomo dienos minėjimas. Renginio vedėjas Juozas Šalkauskas suvažiavimą pradėjo Jono Strielkūno eilėmis „Tėviškė“.

Suvažiavime dalyvavo LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ASU rektorius Antanas Maziliauskas, LAS pirmininkė Giedrė Butkienė, ASU Agronomijos fakulteto dekanė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, LR Seimo nariai, apskričių ir rajonų žemės ūkio skyrių delegacijos, konsultavimo tarnybų atstovai, buvę ASU dėstytojai ir nemažai buvusių įvairių laidų absolventų.

Sveikinimo žodį Lietuvos agronomų sąjungos XXXI suvažiavimo delegatams ir svečiams tarė LR Seimo pirmininkas (irgi agronomas) Viktoras Pranckietis. Jis pasveikino agronomus, pirmą kartą oficialiai švenčiančius profesinę savo šventę.

ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas priminė, kad šis suvažiavimas –didžiulė šventė, į kurią susirinko įvairių kartų agronomų atstovai. Rektorius pasidžiaugė, kad tik agronomų dėka mūsų šalies laukai atrodo ne prasčiau negu užsienio šalių laukai prieš gerą 20 metų, kai stebėjomės jų žemdirbystės pasiekimais ir gausiais derliais. „Pasiekimai žemės ūkyje – tai įrodymas, kad esame dinamiškas kraštas“, – sakė A. Maziliauskas.

Vėliau rektorius pristatė, kuo gyvena žemės ūkio specialistų Alma Mater, kaip pasikeitė ir kaip per pastarąjį laikotarpį buvo modernizuota mokslinė bazė, kad čia dirbantys mokslininkai turėtų geras sąlygas vykdyti mokslinius tyrimus ir bandymus, galėtų dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Taip pat rektorius džiaugėsi, kad puikiai atrodo akademinis miestelis yra potencialas konkuruoti su kitų šalių žemės ūkio universitetais. Tik A. Maziliauskas apgailestavo dėl mūsų šalies valdžios požiūrio į universitetus, nes aukštojo mokslo poreikis didėja.

Pranešimą tema „Agronomo profesijos perspektyvos“ perskaitė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, ASU Agronomijos fakulteto dekanė. Ji pažymėjo, koks yra svarbus agronomo darbas ne tik auginant derlių, bet ir optimizuojant maisto gamybos veiksnius ir užtikrinant visų gyvų organizmų visumą bei saugant biologinę įvairovę. Agronomijos bakalauro ir magistro studijas baigę absolventai sėkmingai dirba žemės ūkio aptarnavimo įmonėse, savivaldos institucijoje, konsultavimo tarnybose, žemės ūkio mokslo studijų įstaigose, kraštotvarkos ir gamtos apsaugos srityse. Baigdama pranešimą dekanė pabrėžė: „ Agronomai – visuomenės gerovės užtikrintojai. Esame ir būsime visada reikalingi mūsų visuomenei.“

LAS pirmininkė Giedrė Butkienė kalbėjo apie Lietuvos agronomų sąjungą šiandien ir ateityje. Pirmiausia ji pasidžiaugė, kad nuo šių metų Agronomo diena įrašyta į minimų datų kalendorių su Prezidentės parašu ir bus tikra profesinė šventė, minima liepos 16-ąją (ši data yra ir naujo derliaus nuėmimo pradžios – Prapjovų – diena). Prisimenant Lietuvos agronomų sąjungos kelią, buvo paminėta, kad pirmajame Lietuvos agronomų suvažiavime, įvykusiame 1919 m., dalyvavo 27 agronomai kartu su to meto žemės ūkio ir valstybės turtų ministru, vėliau Prezidentu A. Stulginskiu. Visuomeninė organizacija Lietuvos agronomų sąjunga buvo įkurta vėliau, 1921 m. sausio 8 dieną. Ši data laikoma LAS gimtadieniu. Pirmieji nariai, 35 agronomai, išrinko LAS valdybą ir pirmininką J. Tūbelį (1921–1925). Vėliau jai vadovavo J. Aleksa (1926). Nuo 1927 m. iki LAS veiklos nutraukimo 1940 m. – J. Krikščiūnas. Tuomet sąjunga turėjo 340 narių. Iki 1940 m. įvyko dvidešimt suvažiavimų.

Iniciatyvinė 24 agronomų grupė 1989 m. atkūrė LAS, tais pačiais metais įvyko atkuriamasis XXI suvažiavimas. LAS pirmininku tapo prof. P. Bėčius. 1994 m. įvyko XXII suvažiavimas, pirmasis, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. LAS pirmininku tuomet išrinktas dr. R. Dapkus. Nuo 1997 m. iki 2012 m. sąjungai vadovavo dr. E. Makelis.

Į šį suvažiavimą atvyko atstovai iš 38 Lietuvos rajonų. Pasak G. Butkienės, pereitais metais LAS buvo registruota per 400 narių, o šiemet – jau 435 nariai. Renginio metu ASU aktų salėje buvo susirinkę ne tik LAS nariai, bet ir daug svečių, įvairių kartų agronomai ir dėstytojai.

LAS pirmininkė savo metiniame pranešime kalbėjo apie agronomijos studijas universitete, jų specifiką, dirvožemio tvarumą, bendruomeniškumą ir ilgalaikius tikslus. Taip pat pranešėja pristatė ir finansinę ataskaitą, kuri, tiesą pasakius, labai kukli, kaip kuklios ir pajamos. Savo veiklai vykdyti LAS įplaukas gauna tik iš nario mokesčio, 2 proc. jai skiriamų pajamų mokesčio ir kelių rėmėjų.

Tarp kalbėjusių svečių buvo ir 51-osios mokslinių agronomų laidos absolventas, buvęs Kovo 11-osios akto signataras Kęstutis Rimkus. Jis priminė, kad per mūsų šalį užklupusią didžiąją krizę tik žemės ūkis išliko stabilus ir netgi augo. „Mes, agronomai, žemdirbiai, pergyvenom visas valdžias, tad, manau, pergyvensim ir šitą. Noriu valdžios žmonių paprašyti: nelieskite žemės ūkio“, – sakė signataras. O kad ir Seimo pirmininkas nepamirštų tikros lietuviškos duonos skonio, įteikė jam duonos kepalą. Beje, K. Rimkus labai taikliai pastebėjo: iš gamtos ir valdžios malonės nelauk... Tai labai tinka ir šių dienų politikams.

Beje, K. Rimkus duonos kepalą įteikė ir savo, 1977 metų, 51-osios mokslinių agronomų laidos, antros akademinės grupės vadovei docentei Nijolei Špokienei.

Baigiamojoje suvažiavimo dalyje šešiems agronomams buvo suteikti LAS garbės nario vardai: Vladui Kriaučiūnui, Antanui Mažeikai, Albinui Bakučiui, Marijai Aleknovič ir Nijolei Špokienei.

Nusipelniusio agronomo vardas buvo suteiktas buvusiam Lietuvos žemės ūkio akademijos rektoriui (1962–1975m.) Zigmui Urbonui. Buvęs rektorius dalijosi prisiminimais apie tuos laikus, kai Noreikiškėse buvo pradėtas kurti akademinis miestelis. „Nei viena aukštoji mokykla neturi tokios gyvenimo ir mokymo bazės, kokia buvo sukurta čia, kur viskas yra kartu: bandymų ir eksperimentų stotis, laboratorijos, bendrabučiai ir visa kita, ko reikia studentui ir dėstytojui, jaunam mokslininkui. Manau, kad mes nusipelnėme turėti atskirą struktūrą, žemės ir miškų universitetą. Čia buvo ir turėtų būti mokomi studentai, čia atsiveria auditorijos, kuriose suteikiama žinių, o vėliau suteikiami ir moksliniai vardai už svarbius atradimus. Tokios erdvės mokslininkams reikia. Tegul kuriasi čia vienybė, jungianti Babtus, Girionis, Dotnuvą, Elmininkus ir kitus mokslinius eksperimentinius ūkius į bendrą mokslo centrą, kuris būtų išsaugotas“, – sakė prof. Z. Urbonas.

Nusipelniusio agronomo vardas buvo suteiktas ir Zenonui Dabkevičiui, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriui, Švedijos Karališkosios žemės ir miškų ūkio mokslų akademijos užsienio nariui (nuo 2011 m.). Gaila, kad Z. Dabkevičius dėl patirtos traumos negalėjo dalyvauti suvažiavime, tad garbingą nominaciją priėmė jo mokiniai.

XXXI LAS suvažiavimas buvo itin graži, šilta ir jauki visos agronomų bendruomenės šventė. Visi džiaugėsi vieni kitų draugija, vis augančiu agronomo profesijos prestižu. Juk profesijos prestižas ir pagarba prasideda nuo to, kai mes patys didžiuojamės savo profesija.

Vėliau buvę kurso ir grupių draugai susitiko atskirai, nes tikrai turėjo apie ką pasikalbėti po daugelio nesimatymo metų. Už tai, kad buvo sukviesti į pirmąjį Agronomų dienos minėjimą ir XXXI LAS suvažiavimą, jie dėkojo Edvardui Makeliui, buvusiam LR žemės ūkio ministrui, Konsultavimo tarnybos vadovui.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close