Nors ir per užpakalines duris, bet savo pasiekė…

Antradienis buvo išskirtinė diena, turėjusi nulemti tolimesnį Lietuvos miškų likimą. Pratęstoje pavasario sesijoje Seimo nariai norėjo kuo greičiau užbaigti užsilikusius reikalus ir eiti atostogauti. Nors daugelis miškininkų tikėjosi, kad nugalės sveikas mąstymas ir akivaizdūs rezultatai bei pavyzdžiai, bet, deja, taip neįvyko. Jau posėdžio pradžioje matėsi nugalėtojų švytintys veidai ir šypsenos.

 

Reikalinga reforma, o ne griovimas

Lietingą birželio 29-osios dieną prie Seimo susirinkę miškininkai bei miškų ūkio darbuotojai, rangovai reikalavo dialogo ir diskusijų. Miškininkai, kaip ir juos palaikantys Seimo nariai, sutinka, kad reforma reikalinga ir turi būti vykdoma, bet ji neturi būti daroma per prievartą, be jokių paskaičiavimų, kokį poveikį valstybei ir žmonėms turės miškų ūkio valdymo monopolizavimas. Svarbiausia – kaip tai paveiks regionuose dirbančius žmones. Miškininkai tikėjosi, kad bus išgirsti Seimo narių bei Prezidentės, kad bus kas nors daroma jų labui.

Kažin kodėl Seime skubos tvarka nesvarstoma, kaip sustabdyti išsibėgiojančią Lietuvą? Jau dabar skelbiami tokie skaičiai, kurie verčia susiimti už galvos, o Seimui – svarbiau priimti nei šiokį, nei tokį alkoholio kontrolės įstatymą, sugriauti švietimo sistemą ir įvesti sumaištį miškų sistemoje, kuri dirba gerai ir stabiliai. O kas toliau?

 

Opozicijos balsai į „dangų nenuėjo“

Liepos 11-ąją į Seimą stebėti posėdžio, kurio metu turėjo būti priimamas Miškų įstatymas, buvo atvykę visų urėdijų atstovai. Pirmiausia buvo svarstomi kiti du sprendimų projektai (pakeitimai): priimtas įstatymas dėl sveikatos draudimo ir įstatymas su pakeitimais dėl atliekų tvarkymo, nes Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė paprašė Miškų įstatymo svarstymą atidėti pusvalandžiui.

Visgi Miškų įstatymo svarstymas prasidėjo ne nuo paties įstatymo priėmimo dėl reformos vykdymo, bet nuo Aplinkos apsaugos komiteto narių Virginijos Vingrienės ir Kęstučio Mažeikos pateiktų pataisų.

Liberalų vardu kalbėjęs Eugenijus Gentvilas, socialdemokratų frakcijos atstovas Juozas Oleka, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis išreiškė savo nuomonę apie reformos skubotumą ir nepasiruošimą ją vykdyti. Deja, tie, kurie pasiryžę bet kokia kaina padaryti „reformą dėl reformos“, dėliojo savo kontrargumentus.

 

Vyriausybės ir Seimo vadovai įžvelgia „negeroves“

Štai Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis patikino, kad „niekas nenori, kad būtų eksperimentuojama negalvojant apie miško tausojimą. Mes kalbame apie tai, kaip atsiriboti nuo politikos. Po daugelio patikrinimų matome, kad urėdijų veikloje, ypač vadyboje – netvarka, o tai sudaro galimybę klestėti negeriems dalykams“.

Tiesa, S. Skvernelis pabrėžė, kad ir po reformos miškuose išliks ūkinė veikla. Bet kokia bus miškų valdymo struktūra, premjeras neatsakė, tik pakvietė visus susitelkti darbui.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis pradėdamas kalbą pastebėjo, kad „ši diena yra rinkėjų mums suteikto pasitikėjimo diena“. Beje, V. Pranskietis tvirtino, kad niekas, kas remia reformą, apie miškininkus nepasakė jokio blogo žodžio…

Sunku patikėti tuo, ką sakė Seimo pirmininkas, nes tuoj pat liepė nuleisti akis tiems vienmandatininkams, kuriuos kažkas įkalbėjo ir jie pasidavė poveikiui… Atrodo, kad kitus Seimo narius rinko ne Lietuvos rinkėjai, o kažkokie „ufonautai“, kurių nuomonės, norai ir priesakai nesvarbūs.

Galima sakyti, kad svarstant Miškų įstatymą (tiksliau – pataisas) buvo gana karšta. Seimo nariai, kurie turėjo savo nuomonę dėl reformos reikalingumo ir skubotumo, kalbėjo argumentuotai, pateikdami tam tikrus skaičius, duomenų analizę. Bet tai nieko negelbėjo – „Valstiečių-žaliųjų“ nuomonę dėl miškų sistemos griovimo labai uoliai palaikė konservatoriai, kurių balsus pridėjus „buldozerio“ principu einanti reforma buvo prastumta. Keistai atrodė, kaip pirmiausia buvo svarstomos ir priimamos pataisos, o tik paskui pagrindinės Miškų įstatymo pataisos dėl reformos. Labai taikliai Seimo narys Linas Balsys pastebėjo: „Jūs bandote prastumti Vyriausybės variantą pro užpakalines duris.“ Niekas, ko gero, neužginčys, kad tam buvo panaudotos „neskaidrios technologijos“.

 

Turgus ir mainai Seime

J. Oleka sakė pastebėjęs, kad Seime matome įdomų dalyką – vos ne oficialią prekybą poveikiu. Pasak jo, teko girdėti, kaip vienos frakcijos vadovas pažadėjo: „…jeigu jūs paremsite tą įstatymo projektą, tai mes paremsime šitą.“ „Kai mes užsakome įvairius STT tyrimus ir kitus dalykus apie prekybą poveikiu, tai kas čia vyksta Seime? Tai – atviras turgus“, – konstatavo parlamentaras.

Turgus ar ne, bet kai socialdemokratai nepalaikė Vyriausybės siūlomos urėdijų reformos, premjeras Saulius Skvernelis užsitikrino opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos paramą, pažadėdamas mažesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui. Kitaip tariant, „Tu man, aš – tau“.

Be to, šis susitarimas patvirtintas raštu, kurį pasirašė pats premjeras S. Skvernelis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G. Landsbergis ir LVŽS seniūnas R. Karbauskis.

Susitarime pažymima, kad „siekiant Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, pratęstoje pavasario sesijoje Miškų įstatymo pakeitimai dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos bus priimti su pasiūlymais, kurie suderinti su Vyriausybės pozicija“. Tai va, vėl kalta ta EBPO…

Seime posėdžio metu buvo priimti Aplinkos apsaugos komiteto narių pateikti pakeitimai.

 

Pirmiausia bus likviduojama Generalinė urėdija

Priimtais pakeitimais Seimas įstatyme reglamentavo iš valstybinių miškų pagamintos žaliavinės medienos, miško kirtimo liekanų ir nenukirsto miško mažmeninės ir didmeninės prekybos tvarką. Pagal naujas nuostatas didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis bus vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo 3 iki 10 metų trukmės), pusmetinėms (6 mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki 3 mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje galės būti parduodama iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje bus parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.

Priimtomis pataisomis taip pat nuspęsta sudaryti sąlygas likviduoti Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos, svarbiausias jos funkcijas perduodant Aplinkos ministerijai.

O dabar kas bus? Niekas nepaneigs, kad vyks griovimo procesas. Panašiai kaip žemės ūkio, kuriam atsigauti reikėjo gerų dviejų dešimtmečių. Miškas auga ilgiau, tad ir procesai užtruks.

 

Kazimieras Šermukšnis

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close