Nuotekų tvarkymo problemos sprendžiamos

Stasės Asipavičienės nuotrauka

Sunku įsivaizduoti, kad miestuose ar didesnėse gyvenvietėse nebūtų geriamojo vandens ar nuotekų šalinimo tinklų. Tačiau yra ir išimčių, nes ne visur galima įrengti tokias trasas, ne visi gyventojai turi galimybes ir noro prisijungti prie centralizuotų tinklų. Prienų-Birštono aglomeracijoje geriausia padėtis yra Birštono mieste, kiek prastesnė situacija Prienuose.

 

Prienuose centralizuotais nuotekų tinklais naudojasi ne visi gyventojai

UAB „Prienų vandenys“ eksploatuoja 9 nuotekų sistemas su 16 nuotekų perpumpavimo stočių, kuriose veikia 32 nuotekų siurbliai.

Nuotekų šalinimo paslauga naudojasi 2769 daugiabučių namų vartotojai, 1173 individualių namų vartotojai ir 179 įmonės.

Per 2016 metus prie Bendrovės eksploatuojamų nuotekų šalinimo tinklų prisijungė 47 nauji vartotojai.

Prienuose pašalinamų nuotekų kiekis pastaraisiais metais didėja. Didžiausią nuotekų kiekį per 2016 metus pašalino gyventojai – 155,3 tūkst. kub. m, kiek mažiau įmonės – 135,3 tūkst. kub. m, tad bendras pašalintų nuotekų kiekis sudarė 290,6 tūkst. kub. m.

Ne visi Prienų rajono gyventojai turi galimybę arba nori prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Iš neprisijungusių gyventojų bei įmonių nuotekos surenkamos asenizacinėmis mašinomis. Šiai paslaugai teikti Bendrovė turi 3 tokias mašinas. Per 2016 m. jomis surinkta apie 5,5 tūkst. kub. m nuotekų.

Prienų seniūnijos seniūno pavaduotoja Irena Stasytienė pažymėjo, kad Prienų seniūnija miesto gyventojams platina skrajutes su prašymu prisijungti prie esamų nuotekų tinklų. 2016 m. buvo išanalizuota situacija Dvariuko mikrorajone, sudaryti nauji valdų savininkų (naudotojų) sąrašai, surengti 3 reidai, bandytos išsiaiškinti nesijungimo priežastys. Dalis gyventojų turi įsirengę vietinius nuotekų surinkimo ir valymo įrenginius, dalis nesijungia dėl senyvo amžiaus bei neturėjimo finansinių galimybių. Prienų mieste dar daug kur nėra nuotekų trasų. Tačiau UAB „Prienų vandenys“ ir Prienų seniūnijos darbuotojai skatina žmones jungtis prie bendrų vandentiekio ir nuotekų tinklų, aiškina, kaip svarbu neteršti vandens telkinių bei gamtos.

Ne paslaptis, kad prie vandentiekio ir nuotekų tinklų neprisijungia senyvo amžiaus gyventojai. Priežastis kartais būna labai paprasta – arti nėra trasos, reikia ją atsivesti, o tai jau brangiai kainuoja. Be to, dar pasitaiko, kad nėra atitinkamo nuolydžio, senuose namuose nėra įrengta nei vonių, nei tualetų. O vienas ar du gyvenantys pensininkai jau nenori investuoti į patogumų įrengimą.

 

Birštone nėra problemų dėl nuotekų šalinimo sistemų

Apie geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo reikalus kalbėjomės su UAB „Birštono vandentiekis“ direktoriumi Cezaru Pacevičiumi.

„Birštonas – nedidelis, tačiau švarus, gražus ir jaukus kurortas, tad būtų keista, jeigu kiltų problemų dėl aplinkos taršos nuotekomis. Birštone specialistai labai atsakingai žiūri, kad nebūtų pažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai ir ne tik oras, bet ir vanduo bei visas kraštovaizdis atitiktų kurortui keliamus reikalavimus“, – sakė direktorius.

Kaip pasakojo C. Pacevičius, Birštono mieste vandentiekiu ir centralizuotu nuotekų šalinimo tinklu naudojasi 96,4 proc. gyventojų. 15 gyvenamųjų namų – Žvėrinčiaus, Verknės ir Pušyno gatvėse – neprisijungę, nes ten dar nėra nutiestos trasos. Mokyklos gatvėje keli gyventojai statyboms yra prisijungę tik prie vandentiekio tinklo, o nuotekų tinklais dar nesinaudoja.

„Sodų bendrijoje „Rūta“ iš 100 vandens naudotojų 34 neturi nuotekų sistemos, tačiau šiuo metu vyksta rangos darbų pirkimas, tad numatoma, kad kitais metais prisijungs ir tie vartotojai. Birštono vienkiemio gyvenvietėje, kuri netrukus bus prijungta prie Birštono miesto, 15 vandens naudotojų dar nėra prisijungę prie nuotekų šalinimo sistemos. Neprisijungimo priežastys yra labai įvairios: kai kur nėra reikiamo nuolydžio, kai kurie namai negyvenami, nėra paveldėtojų, nesutvarkyti dokumentai“, – sakė UAB „Birštono vandentiekis“ vadovas.

Praeitais metais Birštone surinkta 452 tūkst. kub. m nuotekų, 200 kub. m išvežta valyti iš Birštono gyventojų namų. Birštono vandens ūkyje yra 6 perpumpavimo stotys, nuotekų tinklų ilgis – 30 km, iš jų 9 km – spaudiminiai tinklai.

Nuotekos pumpuojamos į nuotekų valyklą, kuri yra Kampiškių gatvėje, kitoje Nemuno pusėje.

Kaip sakė C. Pacevičius, praeitais metais valykloje buvo išvalyta 812 tūkst. kub. m nuotekų iš Prienų ir Birštono, susidariusio dumblo kiekis siekė 42,7 tūkst. kub. m.

 

Apsilankėme didžiojoje nuotekų valykloje pasižiūrėti, kaip dirba valymo įrenginiai, kokios nuotekos čia patenka ir kokio švarumo vanduo išteka į Nemuną.

„Mūsų išvalytos nuotekos, galima sakyti, jau švarus vanduo, išteka į Nemuną atitikdamos visus azoto ir fosforo kiekio reikalavimus. Monitoringas atliekamas kiekvieną mėnesį: imami atitekančio ir ištekančio vandens bei Nemuno vandens žemiau ištekėjimo mėginiai. Duomenys perduodami į Alytaus aplinkos apsaugos departamentą“, – apžiūrint įrenginius ir imamus mėginius kalbėjo C. Pacevičius.

UAB „Birštono vandentiekis“ direktorius pastebėjo, kad įmonė yra įvykdžiusi visus reikalaujamus rodiklius, o kai kuriuos ir viršijusi. Tiek pats direktorius, tiek bendrovėje dirbantys specialistai ragina žmones prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, nors tokių yra labai mažai. Kaip teigė bendrovės vadovas, gyvenvietėje gyvenantiems ir dėl vienų ar kitų priežasčių dar neprisijungusiems žmonės taikomos lengvatos: reikalaujama, kad darbus atliktų atestuotas vykdytojas, o vėliau pateiktų išpildymo nuotrauką, taip žmogus gali sutaupyti, nes nereikia daryti projekto.

Alytaus aplinkos apsaugos departamento Prienų aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Laimonas Katilius patikino, kad Prienuose tikrai yra problemų dėl centralizuoto prisijungimo prie nuotekų tinklų. Priežastis – ne tik tinklų trūkumas, bet ir mūsų šalies bėda – emigracija. Prienų mieste stovi nemažai negyvenamų namų, o kai kuriuose kituose gyvena jau garbaus amžiaus žmonės, kurie neturi tam lėšų ir poreikio. Juos tenkina lauko tualetas ir šulinys kieme.

Kalbėdamas apie gamtos teršimą nuotekomis, inspektorius pažymėjo, kad labai sumažėjo pažeidimo atvejų, per metus būna vos 10–15. Nuo 2012 metų padėtis labai pagerėjo, vieni gyventojai randa galimybių prisijungti prie bendrų tinklų, kiti – geriau tvarko vietinius nuotekų įrenginius ir rezervuarus.

Už pažeidimą gyventojai turi mokėti administracines baudas ir atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri skaičiuojama nuo išleisto nuotekų kiekio.

Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, aplinkos teršimas nuotekomis gyventojui gali kainuoti nuo 60 iki 300 eurų (fiziniams asmenims).

 

Laukia pokyčiai

Pagal EK reikalavimus, vienas iš esminių pokyčių – miestuose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, privalės veikti centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, prie kurių per 9 mėnesius privaloma tvarka turės prisijungti visi aplinkiniai gyventojai. Taip pat bus ieškoma būdų, kaip gyventojams supaprastinti ir atpiginti prisijungimo kaštus.

Individualiai tvarkyti nuotekas bus galima tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai tiesti centralizuotus tinklus neapsimoka finansiškai. Ir tai bus leidžiama daryti tik naudojant tokį patį efektyvumą, kaip ir aglomeracijos nuotekų valymo įrenginiai, užtikrinančius įrenginius, pavyzdžiui, sandarius nuotekų kaupimo rezervuarus, iš kurių nuotekos išvežamos ir išvalomos aglomeracijos valymo įrenginiuose. Lietuvai neįvykdžius Europos Komisijos reikalavimų, ši privalės kreiptis į Europos Teisingumo Teismą.

Stasės Asipavičienės nuotrauka

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close