Miškininkų mitingas. Ar valdžia išgirdo jų balsą?
Lietingą praėjusį ketvirtadienį, birželio 29 dieną, Lietuvos miškininkai rinkosi prie LR Seimo, norėdami, kad valdžios atstovai išgirstų jų nuomonę ir pagrįstus nuogąstavimus dėl galimos miškų reformos, kuri ne tik sugriaus gerai veikiančią miškų ūkio sistemą, be darbo paliks nemažai administracijos darbuotojų, bet skaudų smūgį smogs ir smulkiajam bei vidutiniam verslui.
Šiame mitinge dalyvavo ir VĮ Prienų miškų urėdijos darbuotojų ir rangovų atstovai.
Miškininkai gyvena nežinioje
Kaip ir balandžio mėnesį vykusio piketo metu, miškininkų ir miško rangovų atstovai bei palaikantieji miškininkus susirinko prie Seimo į taikią akciją, norėdami pranešti mūsų tautos išrinktiesiems, kad jie atsižvelgtų į žmonių pagrįstus nuogąstavimus bei pageidavimus ir sustabdytų buldozerio principu norimą vykdyti miškų reformą.
Surengti mitingą paskatino tai, kad vos prieš keletą dienų Seimo pirmininkas V. Pranckietis ramino miškininkus, jog jų likimas bus svarstomas rudens sesijoje, kad situacija bus išanalizuota, išgirstos ekspertų nuomonės. Deja, tuoj pasigirdo balsų, raginančių forsuoti įvykius ir sprendimą dėl urėdijų naikinimo priimti pratęstoje pavasario sesijoje. Miškininkai ir taip keletą mėnesių negali atsipalaiduoti ir ramiai dirbti, kamuojami įkyraus nežinomybės jausmo, o paskutinė naujiena paskatino vėl rinktis prie Seimo.
Atrodė, kad ir gamta verkė kartu, nes ant susirinkusių žmonių beveik be paliovos pylė lietus. Nuo jo saugojo tik skėčiai ir turimi neperlyjami apsiaustai.
Šį mitingą surengė Lietuvos miško ir miško pramonės profesinių sąjungų federacija, matydama, kad nepaisoma žmonių nuomonės, neįsigilinama į nuomones, nediskutuojama, bet skubama daryti pertvarką, arba, kaip sakoma, „reformą dėl reformos“. Šios profesinių sąjungų federacijos vadovė Inga Ruginienė pasidžiaugė, kad nepaisydami smarkaus lietaus į mitingą susirinko apie 2 tūkstančiai žmonių. „Mes stiprūs, mes pastovėsim. Juk miškininkams nėra blogo oro, jie įpratę dirbti įvairiomis sąlygomis. Seimas žada priimti sprendimą dėl urėdijų naikinimo, kurio projektas be jokios aiškios informacijos ir konsultacijų nukeliavo į Seimą. Šis procesas žalingas gyventojams ir Lietuvos valstybei. Mes susirinkome parodyti, kad esame miškininkai, puoselėjantys miškus, kad miškas nėra vien tik mediena. Mes norime išreikšti savo valią ir priminti Seimui, kad reikia atsižvelgti į žmonių nuomonę“, – sakė J. Ruginienė.
Seimo nariai ragino nepasiduoti ir nepalūžti
Palaikyti miškininkų, nepaisydami lietaus, atėjo ir keletas Seimo narių. Pirmasis kalbėjo Seimo kaimo reikalų komiteto narys Vytautas Kamblevičius. Jis pabrėžė, kad šiuo atveju demokratijos principai paminti, Seimo dauguma nesikalba, nesikonsultuoja ir skubos tvarka bet kokiomis priemonėmis stengiasi „prastumti“ miškų reformą, nesigilindami į pasekmes ir neturėdami argumentų, dėl ko visa tai vyksta. V. Kamblevičius sakė, kad būtų galima imtis ir gana drastiško pavyzdžio: viešai pakabinti toje apskrityje išrinkto Seimo nario nuotrauką ir parašyti „Jis žlugdo mūsų miškus“ (žinoma, jeigu tas Seimo narys balsuos už reformą). Be to, V. Kamblevičius paragino miškininkus būti drąsiems, kovoti už save, nes niekas kitas jų neužstos. „Mūsų Seime mažuma, bet mes su jumis“, – sakė V. Kamblevičius.
Paremti miškininkų atėjo ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, konservatorius Paulius Saudargas. Jis priminė, kad virš miškininkų galvų susikaupė juodi debesys, tačiau esamą situaciją reikia pasukti konstruktyvia linkme, reformas ir pertvarkas reikia daryti apgalvotai, pamatuotai ir nuosekliai. Seimo narys patvirtino, kad Aplinkos ministerija turi tikrai svarbių ir didelių darbų tvarkant atliekas, kur tikrai nėra viskas skaidru. Žinoma, visur yra skaudulių ir negerų dalykų, bet juos reikia išaiškinti ir šalinti. „Visur ir visada turi vykti dialogas. Juk kai nuleidžia automobilio ratą, nepuolame keisti variklio“, – sakė P. Saudargas, ragindamas nenuleisti rankų ir nepasiduoti..
Prie mitinguotojų priėjo ir Seimo mišrios grupės atstovas Linas Balsys, kuris ir anksčiau palaikė miškininkus. Šį kartą jis trumpai paaiškino situaciją, kurią savaip aiškina valdantieji. Atseit, jeigu vietoj 42 urėdijų nebus įsteigta viena įstaiga „Lietuvos valstybiniai miškai“, Lietuva nebus priimta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), rekomenduojančią sujungti smulkias valstybės įmones. „Tai grynas melas. Aš pats tuos dokumentus skaičiau, ten nė vienu žodžiu neužsiminta apie urėdijų naikinimą“, – sakė L. Balsys.
Ant pakylos užlipęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Arūnas Černiauskas sakė: „Nereikia mūsų gąsdinti jokiais skambiais šūkiais. Mes puikiai žinom, kaip prasidėjo šita šmeižto kampanija, kai miškininkai buvo apšmeižti ir apjuodinti. Ne nuo to buvo pradėta reforma. Argi kas taip daro reformas? Ar valstybės tikslas, kad žmonės netektų darbo, ypač tuose regionuose, kur didžiausias nedarbas? Mes darysim taip, kaip nutarėm, nes mes patys žinom, kaip mums geriau“, – sakė A. Černiauskas, paminėdamas valdžios vyrų nepastovumą ir neturėjimą savo nuomonės. Juk vieną dieną pasakė, kad miškų reformos klausimą svarstys rudenį, kitą dieną – kad svarstys dabar. Anot jo, kur pastovumas, kur bendras sprendimas ir analizė?
Seimo narys Jurgis Razma taip pat nepabijojo prieiti prie mitingo dalyvių. Jis patvirtino, kad praeitą kartą balsavo prieš siūlomą miškų reformos projektą, balsuos prieš ir dabar. „Taip šiurkščiai pateiktos reformos projekto dar nebuvau matęs. Nesiseka jums su aplinkos ministrais, kurie vis vykdo kažkieno „zadanijas“. Cirkai daromi ir su ekspertizėm, kai vieną siūloma daryti už 1 eurą, kitą kartą – už 100 eurų“, – sakė J. Razma, pridurdamas, kad projekto rengėjai nedaro jokios analizės ir išvadų, nežino, kaip reforma paveiks smulkųjį ir vidutinį verslą.
Pasisakyti panoro ir Seimo narys Edvardas Pupinis, pranešęs nelabai džiugią naujieną – Seime nuspręsta naikinti A. Stulginskio universitetą. „Tai planas sunaikinti regionus. Žmogui, kuris nori po mokslų grįžti į savo gimtinę ir ten dirbti, dabar tai padaryti ir siekti aukštojo mokslo bus sunkiau. Daugelis pasaulio šalių stiprina regionus, o pas mus – atvirkščiai“, – kalbėjo Seimo narys. Pasak jo, dabar norima vykdyti miškų pertvarka – tai tikslas gauti kuo greičiau ir kuo daugiau pinigų, o rekreacija, gamtos teikiama dvasinė nauda žmogui visai nesvarbi. Seimo narys teigė, kad turi būti aptarti ir kiti, švelnesni variantai, tariamasi su darbuotojais, miškininkais, derinama su profesinėmis sąjungomis. „Žmogus turi būti girdimas, turi būti vykdomi ir duoti pažadai“, – sakė E. Pupinis.
Miškininkus palaikė ir Seimo narys Algis Strielčiūnas, primindamas, kad miškas jau savaime yra vertybė, ir jis balsuos prieš reformą, už miškininkų darbo vietų išsaugojimą.
Seimo narė Virginija Vingrienė pažymėjo, jog Aplinkos apsaugos komitetas sutinka, kad reforma vyktų visiems naudinga linkme, kad nebūtų paliesta žemiausia grandis, o urėdijos išsaugotų savo savarankiškumą.
Prie susirinkusių miškininkų bei miško rangos darbininkų prieidavo ir vilniečiai. Žmonės kalbino, klausinėjo ir ragino laikytis, nepasiduoti oligarchams, kurių tinklas apraizgė mūsų šalį. O mūsų patikėtiniai, išrinkti atstovauti mūsų interesams, kažkodėl apie tai greitai pamiršo…
Reformos šalininkai nepasirodė
„Kodėl jūs, jauni vyrai, dirbate miške Lietuvoje? Argi nematot, kad valdžia nori mus visus išvaikyti? Buvau pas savo sūnų Norvegijoje, jie ten uždirba kelis kartus daugiau ir ten paisoma jų nuomonės“, – kalbino mitinguotojus (kaip supratau, miško pjovėjus) pagyvenęs vilnietis.
„Buvau ir aš toj Norvegijoj. Bet čia šeima, trys vaikai, visi eina į mokyklą, reikia vyriškos rankos namuose. Be šeimos sunku, o ir šeimai be manęs blogai. Matysim, jeigu nieko nelaimėsim streikuodami, gal ir teks pasiėmus šeimą laimės ieškoti kitur“, – nelabai linksmai dėstė jaunas vyras.
Steponu pasivadinęs vyras sakė, kad labai nusivylė valdančiaisiais, kurie nori šalyje padaryti suirutę, vykdo nežinia kieno nurodymus. Pasak jo, prieš rinkimus visi degėme entuziazmu, tikėdami, kad dabar daug kas pasikeis. „Pasikeitė, tikrai pasikeitė, bet tik į blogąją pusę. Jeigu žmonės nesukils, tai gal jie dar ir išsilaikys, bet jeigu netylės, tai ši valdžia pasmerkta žlugti su savo pertvarkom. Teisingai Prezidentė sakė, kad reformoms vykdyti dar reikalingas ir protas“, – kalbėjo besipiktinantis pašnekovas.
Deja, iš Seimo valdančiųjų niekas taip ir neišdrįso pasirodyti. Juk kaip tik jie turėjo ateiti ir išaiškinti miškininkams ir rangovams, kaip bus puiku, kai bus įvykdyta pertvarka, kiek sutaupysim, kiek daugiau kiti uždirbs, kai bus atleistas urėdijos urėdas ir dvi buhalterės… Ko jie išsigando: atėjusių pas juos miškininkų ar vasaros lietaus?
Atstovus pakvietė į Prezidentūrą
Po mitingo prie Seimo rūmų, miškininkai patraukė prie Prezidentūros ir sustojo su plakatais rankose prie geležinių grandinių užtvaros. Tačiau ir čia niekas jų nelaukė ir nepasitiko, neišklausė minios. Tik atėjęs vienas darbuotojas pakvietė 4 atstovus ateiti į prezidentūrą susitikti su Prezidentės patarėjais. Kažkas iš minios atsiduso: „Būtų prezidentas Adamkus, jis būtų išėjęs susitikti…“
Prie prezidentūros kalbėjo Žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis, kuris ragino miškininkus siekti savo tikslo ir nepasiduoti, kovoti už savo teisėtus reikalavimus. Anot jo, ar gali sveikai mąstantys, patriotiški žmonės sakyti, kad jiems nereikia 42 urėdijų darbuotojų, ar galima be jokios analizės ir specialistų konsultacijų vykdyti drastiškas reformas?
Kalbėjo ir renginyje dalyvavęs buvęs aplinkos ministras Rimantas Klimas, kuris prisiminė senesnius laikus ir tuo metu vykusias reformas, kurios, beje, nebuvo tokios neapgalvotos. Visas reorganizacijas reikia vykdyti palengva, paskaičiuojant ir apgalvojant kiekvieną niuansą. Anot jo, dabartinė sistema yra išbandyta, sustyguota, dirba efektyviai. Ir seniau buvo neišvengta klaidų, kai urėdijose buvo panaikinti medienos apdirbimo padaliniai, kuriuose dirbo dešimtys žmonių. „Būna sunkumų visais laikais, tačiau nereikia pasiduoti, reikia įrodyti savo tiesą“, – sakė buvęs ministras.
Mitingo pabaigoje kalbėjo Prienų miškų urėdijos Birštono girininkijos girininkas Arvydas Lekavičius. Jis sakė, kad paskutinį kartą prieš tokią gausią žmonių minią stovėjo Sąjūdžio metais, kai visa šalis troško tapti laisva ir nepriklausoma. O dabar tenka stovėti ir stengtis laimėti prieš tą pačią, mūsų demokratiškai išrinktą valdžią. „Nebijokim, nepasiduokim, nepalūžkim“, – sakė A. Lekavičius, savo pasisakymą užbaigęs šilutiškio miškininko Audriaus Šikšniaus eilėraščiu „Po mūsų liks tik miškai“. Tik kažin, ar jų liks, jeigu koją įkels monopolistai, kuriems svarbus tik pelnas.
Prie Prezidentūros buvo perskaityti ir miškininkų pageidavimai, ko jie nori iš valdžios. Visgi kaip paskutinis punktas įtrauktas pageidavimas – aplinkos ministro atsistatydinimas.
Susirinkusieji prie prezidentūros dar paskandavo „Monopoliui – ne, oligarchams – ne, urėdijoms – taip!“ ir taikiai bei ramiai išsiskirstė.
Džiugu buvo girdėti kitą dieną mūsų gerbiamą Prezidentę Dalią Grybauskaitę interviu sakant, kad jokia reforma, kuriai nepritaria žmonės, negali būti vykdoma buldozerio principu, nes ji pasmerkta žlugti. Gal Prezidentė jau įžvelgia, kas slypi po šia reforma, mato, kad ji tarnaus tik oligarchams, prieš kuriuos ji deklaravo kovą.
Birželio 30-ąją visose urėdijose buvo paskelbtas įspėjamasis 2 valandų streikas, kurio metu darbuotojai buvo darbo vietose, tačiau nedirbo, atliko tik būtiniausius darbus. Jeigu bus priimtas urėdijų reformos sprendimas šioje sesijoje, miškininkų bendruomenė planuoja neterminuotą streiką.
Matysim, kaip nuspręs Seimas, ar nepristigs supratimo ir politinės valios kovoti prieš monopolį ir oligarchus.
