Narystė CERN: galimybė įgyti neįkainojamos patirties
Birželio 27 d. Lietuva pasirašė sutartį su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) ir tapo asocijuota didžiausios pasaulyje mokslo institucijos nare. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, Lietuvos verslui ši narystė atveria kelius dalyvauti daugiamilijoninės vertės CERN organizacijos viešuosiuose pirkimuose, o mokslininkams – prisidėti prie garsiausių pasaulio išradimų.
„Lietuvos narystė CERN reiškia, kad mūsų mokslininkai ir kartu su jais dirbantis verslas tampa “aukščiasios lygos” žaidėjais. Jau praėjusiais metais pramonininkų delegacija lankėsi CERN, kur akivaizdžiai pamatė, kad ši organizacija yra labai patraukli milžiniška klientė daugeliui inžinerinės ir elektroninės pramonės bei kompiuterinių technologijų įmonių: kasmet jie nuperka prekių, įrengimų ir įvairių technologinių bei instaliavimo paslaugų už daugiau nei 450 mln. eurų, paslaugoms pirkti išleidžiama 130-180 mln. eurų, “, – sakė R.Dargis.
Projektai CERN organizacijoje planuojami dešimtmečiams į ateitį, o prekes ir paslaugas ši organziacija perka įvertindami visą įrenginio gyvavimo ciklą, tuo pat metu galvojant ir apie aptarnavimo paslaugų įsigijimą. “Todėl Lietuva čia gali įgyti neįkainojamos patirties, kaip planuoti ilgalaikį mokslo ir verslo bendradarbiavimą, o dalyvavimas šios organizacijos konkursuose mūsų įmonėms atveria galimybes kartu ne tik su Lietuvos, bet ir su CERN mokslininkais kurti naujus produktus”, – pabrėžia LPK prezidentas.
R.Dargio nuomone, labai svarbu, kad mūsų įmonės būtų pasirengusios dalyvauti CERN skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose. Sėkmingiausiai konkursuose pasirodo kliento poreikiais besidominčios, problemas lanksčiai sprendžiančios ir į konkurso sąlygas įsigilinančios įmonės, kurios drąsiai imasi mažos apimties vienetinių užsakymų.
Įmonėms, planuojančioms dalyvauti CERN konkursuose, labai svarbu turėti kokybės valdymo, gamybos atsekamumo ir dokumentavimo sistemas. Įgyvendinant didelės apimties projektus CERN organizuoja Pramonės dienas, kurių metu pristato projektą, reikalavimus tiekėjams, tuo pat metu dažnai vyksta kontaktų mugės, kur skirtingų CERN narių šalių įmonės buriasi į konsorciumus.
Skaičiuojama, kad 40-yje pasaulio šalių iš viso veikia 170 CERN duomenų centrų ir juose sukuriama 2 mln. darbo vietų. Šiuo metu CERN dirba 15 lietuvių, iš kurių du yra fizikai, kiti – jaunieji specialistai yra kompiuterininkai. 2015 metais CERN iš viso stažavosi daugiau nei 1000 mokytojų ir dėstytojų, tarp kurių 32 buvo iš Lietuvos. Pasak centre dirbančių lietuvių, CERN yra aukščiausio lygio mokslo ir technologijų mokykla, atverianti duris į viso pasaulio universitetus ir technologijų centrus.
CERN veikia kaip mokslo ir verslo pasaulio sąsaja, sujungianti fundamentinius tyrimus vykdančius mokslininkus su technologijų vystytojais. Centre šiuo metu plėtojamas technologijų ir inovacijų vystymui skirtas dalelių greitintuvas, ICT (kompiuterių) ir didelių duomenų technologijos, taip pat švietimo ir mokymo veiklos, orientuotos į mokslininkus ir studentus.
Šiuo metu Lietuva užima 10 proc. pasaulinės mokslo lazerių rinkos ir aktyviai įeina į pramoninių lazerių segmentą. CERN bendradarbiauja su Lietuvos lazerių technologais, nes kai kurie iš CERN projekto darbams tinkamų pažangiausių lazerių modelių gaminami tik Lietuvoje.
Fizika, ICT technologijos, dideli duomenys, debesų inžinerija, duomenų apdorojimas, mašinų kalba, programavimas – CERN plėtojamos kryptis, žadančios daug naujų galimybių Lietuvai. Tačiau tam būtina ne tik narystė organizacijoje, bet ir aktyvesnė šalies mokslo centrų integracija į įvairius bendrus „HORIZON 2020“, „Eurika“, „Eurostars“ projektus. Lietuvos verslas ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste taip pat vis aktyviau išreiškia palaikymą vystyti tokius projektus.