„GS“ šokių studijos kolektyvas dalyvavo linijinių šokių festivalyje „Draugystės tiltas 2017“
Prienų „GS“ šokių studijos linijinių šokių kolektyvo narės (vadovė Gina Tamulevičienė) jau šešti metai vyko į linijinių šokių festivalį „Draugystės tiltas 2017“Palangoje.
Jau 12 metus festivalį organizuoja linijinių šokių mokykla LINEDANCE LT. Festivalio metu šokių kolektyvai iš visos Lietuvos ir kaimyninių valstybių (šiemet buvo apie 1500 dalyvių) J. Basanavičiaus gatvėje šoko net keturiolika įvairių stilių šokių. Tiesa, parepetuoti šokių žingsnelius galėjome festivalio išvakarėse ir ryte Baltijos jūros paplūdimyje. Festivalis vyksta dvi dienas. Jo programa plati: vieši bendri kolektyvų pasirodymai, linijinių šokių vakarėlis su Lietuvos estrados žvaigžde (šiemet dalyvius linksmino Žilvinas Žvagulis) ir KLŠA reitinginės linijinių šokių varžybos „LINEDANCE LT OPEN 2017“.
Mūsų „GS“ šokių studijos linijinių šokių kolektyve šoka valstybės tarnautojos, klientų aptarnavimo ir asmens sveikatos priežiūros specialistės, mamos, auginančius mažus vaikus. Kolektyvo narių klausiau, kodėl šoka, kodėl yra svarbu dalyvauti linijinių šokių festivalyje „Draugystės tiltas“.
Violeta: „Šokis man – miela fizinio aktyvumo forma. Šokant lavinama atmintis, koordinacija, emocijos. Juk per metus išmokstame 14 ir daugiau įvairių stilių šokių. Visą mūsų draugiško būrelio darbą vainikuoja šokių festivalis Palangoje „Draugystės tiltas“. Kai šokame J. Basanavičiaus gatvėje, atrodo, kad šoka visa Lietuva.“
Jurgita: „Šoku, nes tai puiki proga paįvairinti kasdienę rutiną. Puikiai pailsiu nuo darbo. Gera ateiti į kolektyvą, kuriame nėra nei profesijos, nei amžiaus cenzo. Mes vienmintės, norinčios šokti. Esame skirtingos, tačiau vieną kitą papildome. Puikiai sutariame. Šokiu išreiškiame save. Aš jaučiuosi gerai! Humoro jausmas mūsų kolektyvo narėms tikrai nesvetimas. Mokame pasijuokti ir iš labai rimtų dalykų, ir iš savęs, ir viena iš kitos. Mūsų veikla nuolat kinta, plečiasi. Dalyvaujame ir šokame kitų miestų šventėse, o 2016 metų rudenį priėmėme naują iššūkį – dalyvaujame prieniečių proto mūšiuose.
Festivalis „Draugystės tiltas“ – kaip egzaminas! Dalyvauju su jauduliu, geromis emocijomis, o jam pasibaigus jaučiuosi lyg išlaikiusi egzaminą. Žinau, kad visų metų pastangos ir triūsas yra apjuostas gerų prisiminimų juosta.“
Laima: „Šokis ir muzika mane lydėjo nuo vaikystės. Šeimyninis gyvenimas, darbas ir rutina nustūmė pomėgius į antrą planą, bet atvedus dukrą Austėją į „GS“ studiją pačiai sukilo seniai užmiršti pojūčiai. Tada nusprendžiau pabandyti ir jau po pirmos repeticijos nutariau niekada nenustoti šokti. Kodėl man svarbu dalyvauti šokių festivalyje? Tai smagus pabuvimas masiniame renginyje, pasirodymas, kuo mes išsiskiriame iš kitų kolektyvų, galimybė susitikti su kitais kolektyvais, su kuriais artimiau bendraujame ištisus metus. Įdomu šokti pagal lietuvišką muziką kartu su garsiais Lietuvos dainininkais.“
Jovita: „Nuo vaikystės labai norėjau šokti! Norisi muzikos, ritmo ir judesio. Tai pabuvimas kitoje, ne darbo, ne buitinių reikalų ir kasdieninių problemų aplinkoje, – tai laikas sau su muzika ir šokiu! Dalyvavimas festivalyje – tai grupės bendro darbo, bendravimo finalas! 8 mėnesiai bendro mokymosi baigiasi puikiu spalvotu vasaros pradžios renginiu, kurio metu išdidžiai visiems aplinkui parodai, koks esi šaunuolis, nes išmokai ir kartu su visa „GS“ studija šokai!“
Rima: „Į linijinių šokių repeticijas ateinu atsipalaiduoti. Šie šokiai pakeitė mano gyvenimą, sutikau naujų žmonių, kurie tapo artimi kaip šeimos nariai. Džiaugiuosi mūsų kolektyvo vienybe bei nuostabia vadove Gina.
„Draugystės tilto“ festivalis – dar viena nauja patirtis. Smagu šokti tokiame dideliame būryje. Nereali repeticija ant smėlio! Žinoma, laukiamas vakarėlis, kuris būna įdomus, smagus, linksmas. Na, o dabar lauksim naujo sezono, naujų šokių, vakarėlių, galbūt naujų žmonių kolektyve.“
Rasa Uleckienė
