Siponyse – didelė šventė
Birželio 16-osios pavakarę daugelis Siponių ir aplinkinių kaimų gyventojų rinkosi į Siponių bendruomenės namus, kur vyko Birštono bibliotekos projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangumi 2017“ renginys, skirtas Bernardui Brazdžioniui paminėti. Poeto eilėraščius skaitė aktorė Olita Dautartaitė. Kartu buvo paminėtas ir kitas labai svarbus ir reikšmingas šio krašto įvykis – Siponių bibliotekos įkūrimo 60-metis.
Bernardą Brazdžionį prisimenant
Pirmiausia susirinkusiuosius pasveikino Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, primindama, kuo išskirtinis šis vakaras, ir pristatė aktorę Olitą Dautartaitę.
„Suvirpa širdis, kai pagalvoji, kad tokia nedidelė kaimo biblioteka, švęsdama savo veiklos 60-metį, prisimena iškilųjį poetą Bernardą Brazdžionį, skaito jo eiles“, – sakė aktorė.
O. Dautartaitė ne tik skaitė B. Brazdžionio eilėraščius, bet ir dalijosi įspūdžiais, prisiminimais apie bendravimą su poetu. Pasak aktorės, prisilietimas prie šio didelio žmogaus buvo visapusiškas – ir kūrybinis, ir žmogiškas, ir buitiškas. Kurią bepaimsi B. Brazdžionio gyvenimo sritį, jis visur buvo didelis ir stiprus. Gerbiamas buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje (Bostone), kur pragyveno beveik pusę savo gyvenimo. Niekada neužmiršo Lietuvos, dirbo jos labui, leido ir redagavo lietuviškus leidinius, domėjosi tuo, kas vyksta Lietuvoje, ir visada buvo įvykių sūkuryje. 1949 m. gyvendamas Bostone, jau rūpinosi Lietuvių enciklopedijos redagavimu, o 1955–1972 m., persikėlęs į Los Andželą, redagavo žurnalą Lietuvių dienos. Visuomeninėje veikloje stengėsi pakilti virš partinių interesų, vengė skelbti publicistinius straipsnius kokių nors partijų leidiniuose.
O. Dautartaitė yra daug keliavusi su poetu, dalyvavusi kūrybos vakaruose, kur skaitė jo eilėraščius. Ir šį vakarą teko laimė klausytis aktorės skaitomų ir deklamuojamų poeto B. Brazdžionio eilių, kurios nepalieka abejingų klausytojų, nes kalba poetiniu žodžiu iš širdies į širdį.
Kad neužgestų kaimo žiburys…
Antrojoje renginio dalyje buvo prisimintas Siponių bibliotekos 60-ies metų kelias – nuo mažos bibliotekėlės, galima sakyti, knygų kambarėlio, iki pažangiausia kompiuterine įranga aprūpintos bibliotekos. Tačiau viena išlieka – biblioteka ankstesniais laikais buvo kaimo žiburys, nešęs šviesą ir žinią, ji ir dabar reikalinga žmonėms, tik jau neša dar gilesnes žinias.
Birštono viešosios bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė priminė, kad Siponių biblioteka įkurta 1957 metais. Pirmoji bibliotekininkė, išdirbusi čia tik metus, buvo Marytė Petrunina. Tada biblioteka, įsikūrusi privačiame name, turėjo 63 skaitytojus, 3000 knygų, o Siponyse gyveno apie 800 gyventojų.
Kai bibliotekininke pradėjo dirbti Marytė Revuckaitė-Kučinskienė (1959–1963 m.), labai suaktyvėjo Siponių krašto visuomeninis gyvenimas. Jaunoji bibliotekininkė subūrė klojimo teatrą, pradėjo statyti spektaklius, taip pat burti saviveiklininkus, kurie mėgo dainuoti, groti.
Metus bibliotekoje dirbo A. Vanagas. Marytė Džervienė Siponių bibliotekoje išdirbo 12 metų, o ilgiausiai, net 31 metus, savo krašto žmonėms atidavė Onutė Laukevičienė. Jai išėjus į pensiją, bibliotekoje sėkmingai dirba Onutė Girdziuškienė. Jos darbas – ne tik išduoti knygas, bet ir rengti, organizuoti renginius, suburti žmones poezijos skaitymams, mokyti naudotis šiuolaikinėmis ryšio ir bendravimo priemonėmis. Biblioteka, kaip ir anksčiau, bendrauja su bendruomene, nes visur tie patys žmonės, visų bendri reikalai ir problemos, visi nori ilgais žiemos vakarais suėję knygas aptarti, kartu paskaityti.
Kaip paminėjo A. Jaskūnienė, iki 1977 m. biblioteka augo ir gausėjo, buvo perkeliama iš vienos vietos į kitą. 1972 m. bibliotekoje lankėsi 583 skaitytojai, jos fonduose jau buvo 9000 knygų. Biblioteka labai glaudžiai bendradarbiavo su tada aštuonmete Siponių mokykla, kurioje mokėsi per 100 mokinių, dirbo 8–10 mokytojų.
Siponių bibliotekos padėtis pasikeitė, kai 2000 metais Birštono seniūnija buvo prijungta prie Birštono miesto.
„Tais metais Siponių biblioteka turėjo 120 lankytojų, reikėjo remontuoti patalpas. Siponių bibliotekai tapus mūsų filialu, skubėjome sutvarkyti patalpas, kad lankytojams būtų jauku ir malonu užeiti. Visą laiką jautėme ir savivaldybės bei merės rūpinimąsi kultūra“, – sakė A. Jaskūnienė.
Dabar Siponių bibliotekoje lankosi 78 skaitytojai, kurie per metus perskaitė per 1700 knygų. Anot bibliotekos direktorės, biblioteka gyva, šviesos žiburys tebedega ir kviečia žmones bendrauti, saugoti krašto tradicijas, taip pat skaityti kartu Pauliaus Širvio, Justino Marcinkevičiaus ir kitų žymių poetų kūrybą ir, kas labai aktualu šiuo metu, klausyti transliacijų aktualiais klausimais iš nacionalinės bibliotekos.
Gražūs prisiminimai neišblėsta
Merė Nijolė Dirginčienė, prisimindama 2000 metus, kai Birštono seniūnija buvo prijungta prie miesto, sakė, kad reikėjo pasirūpinti šio krašto žmonių gyvenimo kokybe, tvarkyti ne tik kelius, bet ir visuomeninės paskirties patalpas, pasirūpinti gyventojų kultūriniu gyvenimu. Dabar žmonės džiaugiasi, kad turi puikias sąlygas, kad jaučia nuolatinį Savivaldybės tarybos narių ir pačios merės dėmesį. Merė įteikė buvusioms bibliotekininkėms M. Kučinskienei, M. Džervienei, O. Laukevičienei ir dabartinei bibliotekininkei O. Girdziušienei padėkos raštus, gėlių ir dovanas.
Seimo narys Andrius Palionis yra šio krašto žmogus, bendruomenės narys, didesnę vaikystės dalį praleidęs Siponių kaime. Andriui tekdavo garbė su dviračiu nuvažiuoti į šią biblioteką ir parvežti knygų ne tik seneliui skaityti, bet ir sau. Kaip vėliau pastebėjo buvusi bibliotekininkė O. Laukevičienė, Andriukas buvo geras skaitytojas, saugojo knygas, nesuplėšė ir nepripiešė, kaip darydavo kai kurie vaikai.
Andrius Palionis buvusioms bibliotekininkėms įteikė padėkos raštus ir dovanas, palinkėjo visiems gyventi, mylėti ir augti su knyga.
Tarybos narė Birutė Vokietaitienė irgi turėjo ką pasakyti. Ji taip pat užaugo visai čia pat esančiame Šaltinėnų kaime ir buvo dažnas svečias bibliotekoje, juolab kad jos tėvelis mėgo skaityti. Birutė prisiminė ir pirmuosius bibliotekininkės M. Revuckaitės-Kučinskienės pastatytus vaidinimus. Labiausiai įsiminė pirmasis, pagal Kazio Sajos kūrinį „Šeškas“. Juk vaidino savo kaimo žmonės, tai kaip nebus įdomu. Vaikams tai buvo ypač didžiulė šventė. Ir visai nesvarbu, kad scena buvo įrengta kluone, uždanga pasiūta iš paklodžių. Bet kokios emocijos…
Matyt dėl to, kad vaikystėje pamėgo teatrą, B. Vokietaitienė ir šviesaus atminimo buvęs Seimo narys Juozas Palionis sumanė vėl atkurti šiuose kraštuose Klojimo teatrą. Ir jis sėkmingai gyvuoja, šiais metais netgi „Atspindžiuose“ laimėjo prizines vietas.
„Negalima niekam liesti šio kultūros židinio, prie kurio buriasi žmonės. Jis kaimo žmonėms reikalingas. Labai džiaugėmės, kai bibliotekoje įjungė internetą ir žmonės gali čia ne tik knygas skaityti. Knyga dabar nėra jau toks deficitas kaip anksčiau. Jeigu gaudavai paskaityti naują knygą, tai ji buvo kaip medus. Dabar yra daug ir įvairių knygų, galima ateiti ir pasirinkti pagal savo pomėgius. Ir dabar bibliotekininkės žino, kokios knygos kuriam skaitytojui patinka“, – kalbėjo B. Vokietaitienė.
Kaimo žmonės labai džiaugiasi, kad Birštono viešoji biblioteka rengia literatūrinius muzikinius vakarus „Po žvaigždėtu vasaros dangum“, kurie pasiekia ir kaimų gyventojus, kad jie iš arčiau susipažįsta su žinomais aktoriais, tokiais kaip O. Dautartaitė, V. Kochanskytė, P.Venslovas ir kt., klausosi jų skaitomų poetų kūrinių.
Bibliotekos darbuotojas sveikino ir Siponių bendruomenės pirmininkė Vijolė Skorodumovienė, pasidžiaugdama nuolatiniu bendradarbiavimu, renginių organizavimu, bibliotekininkei įteikdama knygą „Nemunu per Lietuvą“, kad ją galėtų paskaityti, pavartyti visi bibliotekos lankytojai.
Buvo apdovanoti ir aktyviausi skaitytojai: Alma Jaruševičiūtė, Aldona Liuizienė, Bronė Černiauskienė, Ona Sadauskienė, Angelė ir Vytas Revuckai, Rima ir Alvydas Jaruševičiai.
Malonų siurprizą pateikė bibliotekos lankytoja, aktyvi bendruomenės narė Anelė Leonavičienė, padainavusi ne tik liaudies dainą, bet sukūrusi ir perskaičiusi savo kūrybos eilėraštį apie biblioteką ir jos darbuotojus bei lankytojus.