home Kultūra Talkininkauja Lietuvos skautai

Talkininkauja Lietuvos skautai

Puiki Pietryčių Lietuvos gamta kasmet vilioja besidominčius kultūra pavienius keliautojus, moksleivius, įvairias organizacijas. Birželio 11 dieną Aukštadvario regioninio parko teritorijoje, Prienų rajone, Ustronės riedulyno pašonėje stovyklą įsikūrė Lietuvos skautai. Juos savo globon priėmė apylinkėje žinomo kalvio menininko Martyno Breikšto šeima.

Gamtai ir kultūrai atsidavę žmonės Martynas ir Vilma Breikštai sutiko savo namų valdoje priglausti skautus. Atvyko jų ne tiek mažai: 20 moksleivių iš Kauno „Varpelio“ pradinės mokyklos su vadove Rita Kapočiene, 10 jaunuolių iš Vilniaus Visų Šventųjų parapijos laikinosios globos namų su vadovu Andriumi Nakraševičium, 19 Stakliškių V. Jezukevičiaus skautų draugovės narių su vadove Marija Grabauskiene. Ši mokytoja ir iniciavo stovyklos įkūrimą prie Antaveršio ežero, šalia riedulyno. Pagrindinis skautų tikslas – kuo daugiau sužinoti apie Dzūkų aukštumą, jos susidarymą, Mergiškių kraštovaizdžio draustinį, taip pat padėti tvarkyti gamtos objektą. Moksleivių nelepino orai, dažnai pliaupė lietus, neleisdamas net drabužių išsidžiovinti. Nepaisant to, nuo kalno riedulių nuvalytos samanos ir kerpės, nurinktos nukritę sausos šakos. Nuvalius samanas buvo surastas akmuo su dubenėliu, galbūt senovėje naudotas per apeigas, be to, rasta tautosakoje minima akmenų grupė.

Stovykloje lankėsi Aukštadvario regioninio parko specialistai R. Balsevičiūtė ir T. Špiliauskas. Jie vaikus pavaišino saldainiais, kartu su jais dainavo saulelei pliaupiant lietui. Orui pasitaisius, vaikai kartu su skautų vadovu Andriumi atstatė informacinį stendą, stebėjo erelio rėksnio lizdą sename medyje. Kitą dieną Aukštadvario regioninio parko kultūrologė R. Balsevičiūtė vedė skautus į žygį maršrutu: Ustronės riedulynas, Antaveršio dauba, Gelionių dauba, Polesės dvarvietė su kapaviete, Gedanonių kapai, Gedanonių kalva, Giriotiškių kaimas su Kryžakalnio kalva, Intuponių kaimas. Skautai sužinojo, kad ledynmečiu iš šiaurės keliaudamas ledynas priekyje savęs stūmė ir klostė sąvartas, suformuodamas aukštumas ir daubas. Uolienų sankaupos buvo sustumtos į įvairaus aukščio ir formos kalvų grandines, kurios šliejosi viena prie kitos ir kilo daugiau kaip į 200 m aukštį. Aukštadvario regioninis parkas ir apima nevienodai viena prie kitos prigludusių moreninių grandinių masyvą – Aukštadvario kalvyną, kuris laikomas aukščiausia Dzūkų aukštumos dalimi. Paskutinio apledėjimo ledynas ir jo tirpsmo vandenys šį jauną, kalvotą parke saugomą kraštovaizdį suformavo maždaug prieš 18 000 metų. Natūralus Ustronės riedulynas yra retas Pietų Lietuvoje. Kalnas jau šiek tiek apnaikintas, nes 1902 metais statomai Užuguosčio Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai dalis akmenų buvo vežama būtent nuo šios kalvos. Pačių riedulių kilmė ledyninė. Jie čia buvo ledynų atvilkti iš Alandų salų ir pietvakarių Suomijos. Tai biotitinio granito gneisai, granodioritai, amfibolitizuoti gabrai, Jotnio kvarco smiltainiai, bet daugiausia – įvairios granito atmainos. Tai saugotini objektai, turintys didelę mokslinę ir pažintinę vertę. Šis riedulynas įdomus tuo, kad rieduliai dengia statų kalvos šlaitą, kurio polinkis apie 35–40°. Šlaitas viršūnėje atsiremia į morenines kalvas. Riedulingo šlaito aukštis apie 30 m. Šis riedulynas unikalus tuo, kad rieduliai apsaugojo statų šlaitą nuo griuvimo. Tokių riedulynų Lietuvoje iki šiol nebuvo konstatuota. Šis riedulynas padavimuose minimas kaip ,,Akmenų kalnas“. „Užkeikta veseilia“ – taip senoliai vadino kalno šlaite stovėjusią akmenų grupę. Pasak senolių, Akmenų kalnas perkūnijos metu pritraukiąs ugnį, nes žaibas beveik kiekvieną kartą trenkia į akmenis. Gal neatsitiktinai Ustronės kaime stūkso nemažas Perkūno akmuo... Iki karo ant kalno augo pavieniai skroblai, piemenys čia ganė galvijus, stebėjo gamtą. Daug dėmesio sulaukė skautų lankytos Antaveršio ir Gelionių daubos, tautosakoje minimos kaip velnio duobės. Mokslinių tyrimų duomenimis, jos yra glaciokarstinės kilmės, o žmonės šias paslaptingas vietas apipynė sakmėmis. Polesės dvarelio vieta su „Čigonės kapu“, lydima romantinės istorijos, traukia lankytojus. Kapavietė svarbi, nes čia palaidota dvarininkė Žižnevskienė. Ši šeima labai prisidėjo finansiškai statant Užuguosčio bažnyčią. Daug klausimų kilo lankant Gedanonių kaimą su kapais ir aukščiausia kalva. Tai buvęs senas gatvinis kaimas, iki šiol išlaikęs daug senų papročių. Žygio vadovė Rita pasakojo ir apie kitus Giriotiškių, Intuponių kaimus su Radomislės dvaru, bei kitomis ten esančiomis vertybėmis. Net kaimų pavadinimai neatsirado iš niekur – jie turi seną istorinę atmintį. Po žygio skautai pasižadėjo vėl atvykti ir padėti tvarkyti gamtos ir kultūros palikimą.

  Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė

Nuotrauka T.Špiliausko