Veiverių seniūnas paskelbė karą politiniams kaliniams ir tremtiniams

Nors iš jaunų dienų esame mokomi vienos svarbiausių gyvenimo taisyklių – mokytis iš klaidų, deja, tenka pripažinti, kad ne visada taip ir elgiamės.

Dar prieš kelis mėnesius rašėme, jog Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas dėl didelių ambicijų kontroliuoti ne tik sau pavaldžius, bet ir kitose Prienų rajono savivaldybės įstaigose dirbančius asmenis paskelbė šaltąjį karą Veiverių kultūros ir laisvalaikio centrui (KLC).

 

Po konflikto paviešinimo, situacija seniūnijoje aprimo.

 

Ko gero, istorijos apie seną konfliktą ir nebūtų reikėję prisiminti, jei ne naujausi įvykiai, kuriais seniūnas parodė, jog jis plečia savo įtakos sferą ir visi, kas ne prieš jo priešus, yra jo piešai. Tiesą sakant, apie tokį seniūno požiūrį redakcija jau žino keletą mėnesių. Pasak įvairių Veiverių krašto įstaigų vadovų bei likti anonimiškais pageidaujančių pačios seniūnijos darbuotojų, seniūnas galimai ne tik rekomenduoja visiems nutraukti ryšius su jam nepavaldžiomis įstaigomis (nors apskritai jam pavaldi tik viena įstaiga), bet ir taiko įvairius laisvalaikio apribojimus savo darbuotojams.

 

Gali būti, jog taip nutiko ir šį sekmadienį, kai Mauručiuose prie koplytstulpio tremtiniams vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas.

 

Pasak Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Prienų skyriaus pirmininkės Dalytės Raslavičienės, kasmet šis minėjimas būdavo organizuojamas kartu su Veiverių KLC ir Veiverių seniūnija. Deja, šįkart prašant prisijungti Veiverių seniūniją buvo išgirsta, jog atsižvelgiant į tai, kad LPKTS organizuoja renginį kartu su Veiverių KLC, todėl gali nesitikėti seniūnijos paramos. Vėlgi, pasak D. Raslavičienės, seniūno atsisakymą prisijungti prie renginio galimai palydėjo ir seniūnijos darbuotojams adresuotas seniūno draudimas dalyvauti šiame minėjime.

 

Redakcijos žiniomis, seniūnas „organizavo“ šios dienos minėjimą būtent birželio 14 d., vidurdienį. Šio minėjimo metu keletas seniūnijos darbuotojų prie to pačio koplytstulpio uždegė žvakeles.

 

Redakcijos žiniomis, seniūnas nebuvo patenkintas, kad Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga minėjimą, kartu ir koncertą, nori organizuoti patogesniu žiūrovams laiku, savaitgalį, po šv. Mišių už politinius kalinius bei tremtinius.

 

Nepasitenkinimas virto visišku politinių kalinių ir tremtinių atminties ignoravimu. Seniūnijos komandos, išskyrus vieną darbuotoją, kurios šeimoje tremtis paliko gilų įrašą, minėjime nebuvo.

 

Saulėtą birželio 18 d. Veiverių krašto tremtiniai bei politiniai kaliniai patyrė tą patį, ką ir prieš 76 metus – valdžios atstūmimą ir neapykantą. 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas pavirto tik nieko nereiškiančia popieriaus skiaute. Tūkstančiai lietuvių buvo ištremti ir žuvo ne tam, kad galėtume laisvai gyventi, turėti laisvą žodį, o tam, kad visuomenės atstovais pasivadinę asmenys galėtų vėl valdyti baudžiauninkais paverstus tautiečius.

 

Atsižvelgiant į tai, kad seniūnas nemato reikalo įvertinti savo pareigų jurisdikcijos, o rajono valdžia, turinti politinių motyvų, nemato nė menkiausios priežasties, dėl kurios reikėtų ginti savo gyventojus, čia dirbančius specialistus ir jiems kurti draugišką aplinką, galima tikėtis, kad prie augančio atstumtųjų sąrašo greitai prisijungs ir kitos įstaigos, kiti asmenys, o Veiverių kraštas taps Veiverių kunigaikštyste su vieninteliu kunigaikščiu.

 

Nors, žinant, kad seniūnas atstūmė Lietuvos istoriją menančių įvykių liudininkus, gali būti, kad šioje vietoje atsiras raudonai žemėlapiuose nudažyta šalis – Veiverių Tarybų Socialistinė Respublika. Iki Rusijos nuo Mauručių – netoli.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close