Prienuose skambėjo dainos Lietuvai ir tiems, kurie už ją žuvo
Prieš 76 metus birželio 14 d. iš Lietuvos pajudėjo vieni pirmųjų tremtinių vagonų – prasidėjo masinis lietuvių tautos trėmimas, naikinimas ir „perauklėjimas“.
Būtent prieš daugiau nei 70 metų sovietų armijai stojus į kovą su nacistine Vokietija ir įžengus į Lietuvą, prasidėjo garsiai Sovietų Sąjungos eskaluojamos taikos bei „šviesaus rytojaus“ misija. Tiesa, tylioji šios misijos dalis ilgai paliko gilų randą ne tik daugelio okupuotų valstybių, bet ir paties Sibiro istorijoje. Ne vienam lietuviui vienos ar kitos Sibiro vietovės pavadinimas kelia siaubą ne dėl savo atšiaurių sąlygų, o dėl čia atgulusių tūkstančių žmonių.
Praėjus 76 metams nuo masinių lietuvių trėmimo pradžios ši skaudi, dunksinčių vagonų ratų vaizdinį bei garsą sukelianti data paminėta ir Prienuose.
Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje po šv. Mišių už jau išėjusius bei dar likusius ir naują Lietuvą kuriančius tremtinius po bažnyčios skliautais suskambo ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų meno kolektyvų dainos Lietuvai. Gedulo ir Vilties dienai skirtame koncerte „Išėjusiems sugrįžti“ skambėjo ne tik atgimimo dainos, ne tik dainos Prienų krašto poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais, bet ir tos dainos, kurios skambėjo prieš 60–70 metų. Jas dainavo tremčiai ir okupacijai pasipriešinę partizanai už savo, tik širdyje laisvą Tėvynę, tamsiose žieminėse arba išplėšę bent vieną sunkią pergalę. Pergalę ne sau. Tėvynei.
Kartu su meno kolektyvais šias dainas dainavo ir 20–30 prieniečių, atėjusių maldomis bei atminimu prisidėti prie mums valstybės laisvę dovanojusių ir už ją žuvusių lietuvių.
