home Kultūra Pagaliau

Pagaliau

Prieš gerą dešimtmetį buvo siūloma, rašoma, diskutuojama, kad reikia Birštono kurorte suburti draugėn menininkus ir įkurti meno galeriją su muziejumi, taip pagerbiant išėjusius Anapilin mūsų mielą kurortą garsinusius menininkus. Siūliau ieškoti išėjusiųjų ir jų darbų nuotraukų, pačių darbų ir rašyti biografijas,  įprasminant žmonių atminimą. Rinkau parašus. Savivaldybėje man buvo aiškinama, kad tai turi daryti specialistai. Laikas bėgo, o kuriantys menininkai – tautodailininkai ir specialistai, kaip toje Krylovo pasakėčioje, kiekvienas atskirai skynėsi kelius realizuodami savo planus ir idėjas. Jau seniai spaudoje postringaujama apie Birštono – karališkojo kurorto viziją, užsiminta apie tai ir užsienio spaudoje. Nenuostabu, kad polinkį greitesnei reklamai užtikrinti išjudina kuriantys žmonės. Pagaliau, trūkus kantrybei, šių metų vasario 22 d. Birštono savivaldybės administracijos vadovų iniciatyva Birštono Savivaldybės salėje prie bendro stalo buvo sukviesti menininkai, kad išsakytų savo mintis, idėjas ir pasiūlymus apie visų bendrą reikalą – Birštono kurorto traukos įvaizdžio gerinimą ir Savivaldybės tarybai pateiktų naujo juridinio asmens įstatų įteisinimą. Vos ne pusšimtis metų prabėgo nuo Birštono miesto statuso patvirtinimo, o menininkai, tautodailininkai, ištisus dešimtmečius iki šiol buvo priklausomi nuo Kauno ir Vilniaus veikėjų malonės. Birštono Savivaldybės vicemeras Juozas Aleksandravičius pasiūlė kiekvienam iš dalyvaujančiųjų diskusijoje pasisakyti bei pateikti argumentuotas idėjas. Aišku buvo viena, kad mūsų mielas Birštonas turi tapti traukos centru,  nenusileidžiančiu Druskininkams ir Palangai. Žinodami iš anksto, kad Savivaldybėje bus susitikimas, kiekvienas iš atėjusiųjų galėjo pasiruošti ir pateikti savo idėjas bei įvardijamas nuostatas raštu. Priėjus eilei pasisakyti, išsakiau 2013-02-08 teikimu, adresuojamu Birštono miesto merei Nijolei Dirginčienei ir Birštono savivaldybės tarybai, užfiksuotus 16 punktų.  

Dėl Birštono miestui numatomų praktinių pasiūlymų įgyvendinant kurorto traukos viziją ir papildomai užsidirbant lėšas miesto infrastruktūrai gerinti

  1. Iškelti iš Nemuno autentišką senąjį Birštono simbolį „Banginį“. Sumažinus vandens lygį Nemune ne tik kad galima būtų operatyviai iškelti „Banginio“ skulptūrą, taip pagerbiant ne tik mūsų senolių atminimą, bet ir atlikti kitus darbus: a)                              sutvarkyti kitapus Nemuno buvusio „Druskų pliažo“  teritoriją, virtusią džiunglėmis; b)                              iš Verknės upės vagos ištrauktais akmenimis sutvirtinti Paverknių piliakalnio yrančius šlaitus ir ledonešio kasmet graužiamą piliakalnio krantinę; c)                               išvalyti apaugusį žolėmis ir maurais įtekančios į Nemuną upės Verknės kanalą.
  1. Būtinai restauruoti krantinę, sukalant polius ties buvusia sanatorijos „Spalis“ (dabar „Eglė“) teritorija, apsaugant pylimą ir jo prieigas.
  2. Praplėsti pylimą pastatant skulptūras ir apsodinant medžiais pylimui sutvirtinti.
  3. Prie Vytauto kalno – piliakalnio vienai iš neįvardintų alėjų  sugrąžinti prieškarinį „Meilės alėjos“ pavadinimą.
  4. Atstatyti buvusią „Birutės“ šaltinio kopiją. Pastaba: apsauginė metalinė tvorelė virš „Birutės“ šaltinio per 2-ąjį Pasaulinį karą buvo panaudota tilto ties Birštonu per Nemuną statybai ir dingo.
  5. Įkurti Birštono menininkų sąjungą, apimančią visas meno sritis.
  6. Įkurti menininkų centrą su muziejumi.
  7. Paraginti Birštono savivaldybės teritorijoje esančių kaimų, gyvenviečių gyventojus (bendruomenių atstovus) surinkti visą įmanomą istorinę medžiagą apie kaimų istoriją ir menininkus.
  8. Išleisti Menininkų katalogą, pradedant 1866 m., apimantį visas meno sritis, menininkų gyvenimą, kūrybą ir veiklą.
10. Pastatyti apžvalgos bokštą Birštono panoramai apžvelgti ir įrengti observatoriją. 11. Birštono centre, autobusų stoties aikštėje arba prie savivaldybės, pastatyti skulptūrą dabartiniam miesto herbui reklamuoti. Akyse įtaisyti laikrodžius. Tai būtų papildoma reklama, pristatant mūsų kurortą turistams, svečiams ir pravažiuojantiesiems. 12. Gerb. Roberto Antinio jaunesniojo skulptūra „Mergaitė su dūdelėmis“ turi mūsų Birštono miestui istoriškai meninę vertę, bet ji pastatyta ir įspausta į kampą tarp savivaldybės ir kultūros centro. Šiai skulptūrai aiškiai trūksta erdvės. Mano manymu, ją reikėtų perstatyti prie Nemuno estrados, kur vyksta Birštono šventės. 13. Numatyti išleisti Birštono kurortui reklamuoti naujus pašto ženklus.  Pavyzdžiui, M. Dobužinskio plakato „Birštono šaltinio BIRUTĖ mineralinis vanduo“ motyvu. Jo pavyzdys yra eksponuojamas Birštono istoriniame muziejuje. 14. Sukurti dainą apie Birštono garbingą istorinę praeitį ir patį kurortą – senolių atminimui. 15. Spalio mėnesį (po derliaus nuėmimo darbų) Birštono kultūros centre organizuoti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vyriausiųjų senolių pagerbimą ir atskirų kaimų, gyvenviečių rankdarbių parodą. Pavyzdžiui, audinių, mezginių, margučių, pynimo ir smulkių drožinių bei (iš anksto paruoštuose pakabinamuose stenduose) senovinių to kaimo žmonių nuotraukų. 16. Buvusį „Pušyno“ kino teatro pastatą (rekonstravus) perduoti menininkams, visuomeninėms organizacijoms ir Birštono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems bei dirbantiems ūkininkams. Galimybė būtų, atlaisvinus pastatus, panaudoti kitoms reikmėms, gerinant kurorto įvaizdį ir gaunant papildomų lėšų į miesto biudžetą. Buvusio kino teatro pirmame aukšte (į miesto tvarkymo tarnybos pusę) galima būtų įkurti turgų pavadinimu: „EKOLOGIŠKAS MAISTAS KURORTE IŠTISUS METUS“. Visą šį pastatą rekonstravus, galima eksploatuoti du aukštus, susidarytų daug naudojamų patalpų.   Diskusijų metu išsiskyrė nuomonės ir nuostatos, kad nereikia žiūrėti į praeitį, bet reikia žiūrėti pirmyn. Jeigu mūsų bočiai būtų prisilaikę tokių nuostatų, tai lietuvių kalbos, papročių ir kultūros seniai būtų nelikę nė kvapo. 1993 m. S. Lozoraitis, kandidatuodamas į LR Prezidentus, dėstė, kad nereikia žiūrėti į praeitį, o eiti tik į priekį. Mano nuomone, reikia drąsiai ne tik žiūrėti į priekį, kurti ir ryžtingai veikti, bet nevalia užmiršti mūsų garbingos praeities, kurorte gyvenusių bei kūrusių žmonių kilnių ir prasmingų darbų, išsaugoti juos ateities kartoms. Airijos revoliucionierius Edmundas Berkas savo laiku išsakė taiklią mintį, kad žmonijai nereikalingi palikuonys, kurie neprisimena savo protėvių. Šiais išvedžiojimais nenoriu nieko įžeisti ir įskaudinti, nes kiekvienas žmogus turi savo nuomonę ir gali ją reikšti. Man, kaip ir Birštone gimusiems ar gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms, ramybės neduoda apsemtas ir po vandeniu nuo 1958 m. esantis senasis Birštono simbolis „Banginukas“. Turime nemažai nuomonių, kad reikia sukurti naują, blogiausiu atveju padaryti kopiją esančio po vandeniu. 1995 m. patvirtintas dabartinis mūsų miesto herbas taip pat laužtas iš piršto. Būdami Birštono tarybos nariais kartu su šviesios atminties Petru Kazlausku bandėme paneigti norimą įteisinti herbą, nes nebuvo su šia idėja supažindinta Birštono visuomenė ir jis neatspindėjo mūsų Birštono garbingos praeities. Vėliau mūsų keltą problemą patvirtino į Birštono muziejų atvykę istorikai. Aiškinantis turi būti pusiausvyra ir harmonija, kitaip kyla bereikalingos aistros, pykčiai ir nepasitikėjimas. Prie dabartinių technologijų ir padedant hidrotechnikams statybininkams, nesusidarytų didelių kliūčių iškelti buvusį Birštono simbolį. Tuomet pažiūrėtume, ko vertas „pliušinis“ žaisliukas, kai jam iš gerklės pradėtų bėgti natūralus ir švarus šaltinio vanduo. Nereikėtų prie Prienuose esančio turgaus šaltinio stovėti eilėje, kad prisipiltum į butelį švaraus šaltinio vandens, nors ir nemineralizuoto. Tuomet galėtume palyginti, ko verti nauji, modernūs ir nepakartojami meno kūriniai. Susirinkusiesiems pacitavau 1996 metų birželio 1 d. laikraštyje „Gyvenimas“, Nr. 43 (7882), birštoniečio architekto Algirdo Birietos, dirbusio Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architekto pavaduotoju, išsakytas mintis: „Bet jiems norėčiau papriekaištauti, kad neišsaugojo natūralių mineralinių šaltinių. Savito, tik mineralinius vandenis turinčio kurorto relikto“. Žodis „jiems“ reiškia „birštoniškiams“. Susitikimo pabaigoje Birštono savivaldybės vicemeras J. Aleksandravičius, kiti administracijos darbuotojai ir susirinkusieji priėjo prie nuomonės, kad reikia mūsų kurorte įkurti ir įteisinti menininkų – tautodailininkų gildiją arba sąjungą ir įregistruoti pateiktus įstatus su prašymu Birštono savivaldybės tarybai.  

Pagarbiai

birštonietis Jonas Raiskas,

humanitarinio klubo „Respublika“ viceprezidentas

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close